Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/115

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


gabel 2646 m, Urbeleskarspitze 2636 m, Hochvogel 2593 m.

Alguvos Baras Kempteno (Algaeu) liet. tremtinių stovyklos neperiodinis publicistikos ir literatūros žurnalas (išl. 7 nr.), Sieninis A.B. humoristinio pobūdžio (išl. 14 nr.), A. B. Dienos Naujienos. Visi trys A. B leidiniai buvo įst. 1945 V 20 ir spausdinami rotatorium. A. B. Dienos Naujienos sustojo ėjusios 1950. A. B. redaktoriai buvo C. Surdokas, J. Mikeliūnas, A. šeš-plaukis-Tyruolis ir A. Radžius.

Alhambra 1) (ar. raudona pilis) įtvirtintas p. Ispanijos Granados priemiestis. Pilis statyta Granados maurų karaliaus Mohamedo I. Ją sudaro keliolika atskirų pastatų. A. laikoma klasikiniu maurų ar-chitektūnos paminklu. 1491 atėmus A. iš maurų, Karoliui V įsakius, pastatų dalis buvo nugriauta ir jų vietoje bvuo pastatyti renesansiniai rūmai.

2) JAV Californijos mst. 52.000 gyv. (1950).

Ali 1) (602 — 661) Mahometo dukters Fatimos vyras, 4 kalifas (656), 661 nužudytas.

2) Janinos paša (1741—1822), vad. Te-pedelenli. Pasidaręs pietų Albanijos gubernatorium, A. užėmė 1788 Janiną ir 1803 pavergė suliotus, bet 1820 turėjo atiduoti Janiną ir greit žuvo. Būvio didelis Europos kultūros šalininkas ir stengėsi reformuoti kraštą.

Al'a 1) Utenos aps. ir vi. upelis, Rašės (Vyžudnos, šventosios, Neries) deš. intakas, 15;4 km ilgio. Baseino ptotas 47 km2.

2) A, ež. Trakų aps. Vievio vi. 15 ha.

ALIAS sutrumpinimas Amerikos Lietuvių Inžinierių ir Architektų Sąjungos.

Aliaska (indėnų — didelė žemė) JAV teritorija, š. vi šiaurės Amerikos žemyno pusiasalis drauge su Aleutų salomis

1.466.000 km- ir 129.000 gyv. (1950). žemės paviršius ir klimato atžvilgiu dalinama į tris dalis: šiaurės, vidurio ir pietų, šiaurinėje arčiau arkties vandenyno tundros, pelkės, eserai, klimatas šiurkštus, šaltas. Pietiniu šios srities pakraščiu traukiasi ¡neaukšti kalnai. Vak. daly aptikta didelį naftos ištekliai. Vidurinė A. Yukonio upės ir jos žymiausių intakų baseinai. Auga reti spygliuočiai medžiai. Žiemos šaltos, vasaros trumpos, karštos. Vasaros metu temperatūra ligi 37« C, žiemą ligi -500 c. Įmanomas daržų ūkis, užauga sodri. žolė ir prinoksta miežiai. Pietinė A. dalis kalnuota. Kalnai Kordilierų tęsinys su aukščiausia š. Amerikoj McKinley 6240 m viršūne. Kitos viršūnės Logan 5960 m, Elijo kalnas 5400 m. Ugnikalnių didžiausias Katmiai su 12 km skersmens krateriu. Arti jo Dešimties Tūkstančių Dūmų slėnis su požeminių garų išsiveržimais. Pietiniai pa- juriai raižyti daugybės įlankų ir pusiasalių; jų didžiausi yra Kenai ir Aliaska, kuri toliau baigiasi Aleutų salomis, šios A. dalies šildomas šiltosios Japonų srovės klimatas drėgnas, lietingas ir nešaltas. Kalnų šlaitai ir kloniai apaugę spygliuočių miškais. Nuo pajūrio kalnų nusileidžia ledynai. žemės ūkiui tinka Matanuskos slėnis. Miškai apima 60 mil. ha.

žemės turtai. 1870 Kanadios pasienyje aptikta aukso. Ligi 1950 jo gauta už 500 mil. dol. Be to, iškasama: sidabro, švino, vario, platinos, cino, akmens anglies.

žvejyba verčiasi a. 30.000 žmonių. Lašišų sužvejojama per metus 100 mil. žvejybos metu veikia apie 200 konservų įmonių.

Medžioklė. Aleutų salų ir žemyno pajūriulose veisiasi daugybė ruonių. Įvedus medžioklės priežiūrą, jų skaičius padidėjo ligi 1,5 mil. Per metus jų sumedžiojama 50.000. A. yra daug brangiųjų kailių gyvulių: meškėnų, bebrų, lūšių, ūdrų, kiaunių, sabalų, lapių, voverių, audinių, širmuonėlių, kalninių švilpikų ir kt. Sidabrinių lapių yra per 300 ūkių. 1891— 1900 buvo įvežta iš Laplandijos 1296 elniai. 1950 jų skaičius išaugo ligi 600.000.

žemės ūkis tik pradedamas plėsti. Yra įst. žemės ūkio sąlygoms tirti stotys. 1950 buvo 525 ūkiai bendro ploto

168.000 ha. Gamtinės sąlygos žemės ūkiui nepalankios; dažnai ten, kur pakenčiamas klimatas, yra menkavertės dirvos.

Miestai. A. sostinė Juneau (6000 gyv., 1950). Kaimyniniai mst: Ketchikan (5300 gyv.), Sitka (2000), Petersburg (1700). Didž. mst. Anchorage (11.254 gyv., 1950) yra svarbiausia A. strateginė vieta su laivyno ir aviacijos bazėmis. Fairbanks (5771 gyv., 1950) su universitetu, glžk. sujungtas su Anchorage.

Susisiekimas. 1914 JAV kongresas leido tiesti A. geležinkeli, kuris jungtų Fairbanksą su Anchorage bei Sewardu. Yukiono upe garlaiviai vasarą plaukioja ligi Kanados Dawsono mst. 1942 buvo nutiestas vad. A. kelias (Alaska Highway, kitaip Alcan = Alaska—Canada Highway) nuo Kanados Dawson Creek ligi Fa'irbank-so. Didelės reikšmės turi orinis susisiekimas.

Gyventojai čiiabuviai (a. 30.000, 1950) eskimai, tlinkltai, atapaskai ir aleu-tai: atapaskai gyvena vidurinėje dalyje, tlinkitai pietų rytų dalyje, eskimai šiaurėje ir vakarų pajūryje, aleutai salose. Jie verčiasi daugiausia žvejyba, medžiokle,elnių auginimu.

Istorija. A. aptiko 1741 tarnavęs rusų laivyne danas V. Beringas. Vėliau v. pakraščius lankė britai: J. Ccok (1776),

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai