Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/117

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


bedugnės krašto, laimėjusią Blaivybės Dr. konkurso premiją. Išv. A. Fredros Žvakutė užgeso 1919, Brandon Karolio Tetą 1923 ir kt. II Pasaulinio karo metu, būdamas Jonavos mst. burmistru, iš pasalų nužudytas bolševikinių banditų.

2) Mikas (1865 X Trilaukio k. Pajevonio par. — 1937 III 22 Waterbury, Conn, JAV) Amerikon atvyko 1883. 1886-1911 Vien. Liet. raidžių rinkėjas ir administratorius. 1912 įsitaisė spaustuvę Wa-terbury, Conn. Išl. Kalinio daiiną 1909, Angliškos kalbos gramatiką 1912, Klebono gaspadinę 1912, Liet. pasakas 1913, Kaip pastoti S. V. piliečiu 1913, Eiles arba deklamacijas 1918, Mikaldos Sabbos karalienės pranašavimus 1937.

Alytaus apskritis abipus Nemuno užima 2826 km2. 1930 turėjo 124147 gyv., vienam km2 ploto turėjo 45,3 gyv. Administraciniai buvo padalytas į 20 valsčių. A. A. paviršius yra ledynų kilmės. Be kreidos čia esama ir druskos. Didžioji A. A. dalis yra per 100 m aukščio. Ežerų yra 145, bendro ploto 9465 ha. Jie yra liekana didžiulių vandens susitvenkimų poledyninėje gadynėje, kai betirpstą ledynai traukėsi į žiemius, o Nemunas dar nebuvo perskrodęs aukštumų. Sunkaus molio dirvožemio plotai tėra 'apie Kriokialaukį, Ūdriją, Butrimonis. Didesnę aps. žemių dalį sudaro lengvos molynės. Kairiąja Nemuno pakrante eina smėlingas dirvožemis. Yna jo vietomis ir kitur. Balos daugiausia kilusios ežerams užaugant.

Vakarinė A. A. dalis 1795 buvo priskirta prie Rytprūsių, įjungta Naujųjų Rytprūsių (Neuostpreussan) sudėtin. 1806 įjungta Varšuvos kunigaikštystės sudėtin. čia būvio įvestas Napoleono kodeksas ir baudžiava buvo anksčiau panaikinta. Rusų okupacijos laikais XIX a. strateginiais sumetimais buvo išvesta nemaža plentų ir pastatytas kertąs A. A. iš rytų į vakarus Varėnos — Alytaus — šeštokų geležinkelis. Lenkams Vilnių užgrobus, jis pasidarė bereikšmis, nes nebuvęs su Kaunu sujungtas ir teatgavo pirmykštę reikšmę nutiesus Kazlų Rūdos — Marijampolės — šeštokų geležinkelį. Nemuno vaga per A. A. nors iš senovės tvarkyta, bet ir mūsų laikais nebuvo patogi susisiekti ir prekėms gabenti.

(Nuo 1590 žymiausioji A. A. dalis sudarė vad. Alytaus ekonomiją — D. L. Kun-ščio stalo dvarus. 1783 ekonomiją sudarydavo 15 raktų, 4 miestai, 169 kaimai, bendro ploto 2696 valakai ir 29 margai, su 11.438 gyv. XVII a. pabaigoje ekonomijoje buvo panaikinti dvarai ir žemė buvo atiduota valstiečiams činšo teisėmis, bet 1766-—1768 činšas buvęs panaikintas ir vėl įvesta baudžiava. II Pasaulinio karo metu A. A. labai nukentėjo — ne tik miestai, bet ir kaimai buvo karo eigoje sunaikinti, o gyventojai žymia dalimi išžudyti ir okupantų masėmis ištremti į Rytus.

Alytaus Dzyvas savaitinis laikraštis, nuo ėjęs 1931 Alytuje. Red. leid. Adomas Vilimas.

Alytaus Miškų Urėdija, kur veikė Alytaus, Punios, Ūdrijos, Metelių, Seirijų ir Dzirmiškių girininkijos, bendro piloto

11.179 ha. Prie jos buvo įk. Aukštesnioji Miškų Mokykla, veikusi ligi 1939. A. M. U. nuo 1934 veikė kaip Mokomoji Miškų Urėdija su atskira administracija. Daugiausia miškų buvo kairėje Nemuno pusėje. Gryni pušynai susitelkę daugiausiai panemune (Cijuniškės,, Rėvų, Radžiūnų, Alytaus miškas, Alytaus šilelis, Alytaus šilas, Punios šilelis). Eglynų daugiausiai Punios šile, Dzirmiškių miškuose, Staciškėje. Grynų lapuočių susitelkta Vidgiryje, Rinchote, Staciškėje, širvinte atskirais plotais, Ūdrijos ir Dzirmiškių girininkijų miškuose. Vidgiryje randami skroblo, ąžuolo, maumedžio (ne čiabuvio) brandūs medynai. Prie A. M. U. veikė kankorėžių aižykla, 8 ha dekoratyvinių medžių ir vaismedžių medelynai, širvinto miške Metelių ež. perėjosi gulbės. A. M. U. daug padėjo Aukšt. Miškų Mokyklos klausytojų praktiškam mokymui. Mokomasis personalas darė mokslinio tyrimo darbus miško medžiagos ūkiškos gamybos, nusakinimo, gazo generatorinės medžio anglies degimo, miško ugdymo, atželdymo, apsaugos, medinės augalijos aklimatizavimo srityse.

Alytaus vandens matavimo stotis prie med. tilto per Nemuną, kair. krante, 361,6 km nuo jo žiočių, įst. 1916; Lietuvos ob-serv. nuo 1919 V 15. Vand. horizontai: aukšč. 6,73 m (1931 IV 30), bet 1889 turėjo būti apie 7,20 m, o 1829 apie 7,80 m; žem. 0,58 m (žemiau nulio, 1921 IX 2—3), vidut. 0,76 m. Baseino plotas 42670 km2. Didžiausias vandens debitas 3000 m<Vsek., vidut, 277, minim. 85 m3/sek. Didž. vandens greitis pavasarį 3,0 m/sek., vasarą

1,2 m/sek., žiemą 0,8 m/sek.

Aliteracija vienodų garsų pasikartojimas iš eilės keliuose žodžiuose (pradžioje arba kamiene). A. pirmą kartą pavartojo Piontanus dialoge Actius 1519. Vokiečių literatūroje gausu A. Hildebrando giesmėje, H. Sachso, Klopstocko, Wagnerio kūryboje. Naujaisiais laikais A. puoselėjo R. M. Rilkė. Anglosaksų epas Beowulf pilnas A. Jas vartojo Shakespeare, Swinburn, Keats. A. gausu suomių Kalevaloje; yra jų ir lietuviškam A. Sabaliausko vertime (pvz. plėtės pušys plačiašakės). Lietuvių literatūroje A. randame Aisčio, Baltrušaičio, Brazdžionio, Inčiūros, Miškinio ir kt.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai