Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/120

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


1392 čia įvyko smarkus susidūrimas tarp kryžiuočių ir jų talkininkų anglų. 1536 D. L. K. Žygimantas Augustas atidavė A. Jonui Zaberezinskiui, kuris jau 1524 buvo čia įkūręs bažnyčią, uždėjęs klebonui pareigą turėti vikarą lietuvį. 1818 buvo pastatyta nauja bažn., 1930 atnaujinta. Zaberezinskiui mirus, Žygimantas Augustas A. atidavė savo žmonai Barborai. 1589 seimo nutarimu A. virto karališka ekonomija. 1581 VI 15 A. gavo miesto teisę. 1775 iš Trakų ir Merkinės čia buvo perkelti pavieto teismai.

Suvalkinėj A. pusėj prieš 1795 stovėjo medinė bažn., vilniškės par. filija, 1795 virtusi savarankiška parapija. 1830 pastatyta nauja, 1905 perstatyta. Dar XIX a. pirmojoje pusėje suvalk'inis A. tebuvęs vilniškio priemiestis, tačiau ilgainiui labiausiai išaugo suvalkinė dalis ir nustelbė vilniškę. Apie 1890 rusų valdžia sumanė čia įtaisyti trečiaeilę tvirtovę. A. buvo sujungtas plentais su Kalvarija, Seinais ir Daugais ir per A. buvo nutiestas geležinkelis tnuo Varėnos į Gardiną. Tai pagyvino A. prekybą ir augimą. 1919 II 19 kovose su bolševikais dėl Lietuvos nepriklausomybės ant A. tilto buvo nukautas

1-jo pulko vadas karininkas Juozapavičius. Laisvę atgavus, A. atsirado ir savo provincijos spauda: 1921 Pelėda, 1922 Aušros Spindlliai, 1923 Dzūkų Bizūnas, 1925 Abstinentas, Tikrasis Kelias, 1927 Dainavos šaulys, Dzūkas, Kanklužių Aidas, Kotas, Mūsų Draugas, 1931 Alytaus Dzyvas ir kt.

_Akiras (Biržys) Alytaus aps. 1931; J. Totoraitis Suduvos Suvalkijos istorija 1938.

Aiiumianas mineralas iš sulfatų eilės, sudėties: AI2O3.2SO3.

Aliuminatai druskos, kurių anionuose [Al(OH)4, Al O2 ir pan.] esti aliuminio; A. jioms pagaminti veikia naujai gautos aliuminio hidroksido (nuosėdos stipriomis bazėmis.

Aliuminio acetatas AKCHyCC^s, gaunamas ištirpinant aliuminio hidroksidą acto rūgšty. Vartojamas kaip mirkalas (beicas) audeklų dažymo technikoje ir medicinoje.

Aliuminio bronza vario (90—95%) ir aliuminio (5 — 10%) lydinys. Aliuminio priemaiša varį padaro kietesni, patvaresnį. Iš jo gaminama: skarda, viela, rašomosios plunksnos.

Aliuminio chloridas AICI3, gaunamas, veikiant aliuminio piuvenas sausais druskos rūgšties garais arba veikiant boksito ir anglies mišinį chloro dujomis aukštoje temperatūroje. Sudaro baltą kristalinę masę, kuri 183°C gerai sublimuojasi, o drėgname ore rūgsta, atpalaiduodama druskos rūgštį, žinomas yra hidratas AICI3.6H2O. Anhidridinis A. Ch. vartojamas organinei sintezei ir kaip katalizatorius gazolinui gaminti iš žibalo. Aliuminio hidroksidas AKOID3, gamtoje randamas hidrargilito pavidalu, daugiau dehidruotas kaip diasporas AI2O3.H2O ir boksitas AI2O3.2H2O. Naujai pagamintas A. H. (paveikus amonijaku ar nedideliu šarmų kiekiu aliuminio druskų tirpinį) lengvai ištirpsta rūgštyse. A. H. ištirpsta ir šarmuose, gamindamas aliuminatus.

Aliuminio nitridas A1N, gaunamas kaitinant aliuminio oksido ir anglies mišinį azoto atmosferoj elektros krosny 1600°—• 1800«C. šildomas drauge su šarmais atpalaiduoja amoniaką.

Aliuminio oksidas AI2O3, gamtoj randamas heksagonalinės sistemos kristalų pavidalu: bespalvis ar gelsvas korundas,

mėlynas safiras, raudonas rubinas.

Aliuminio sulfatas AL (SO.į) 3. 18 H2O, gaminamas veikiant sieros rūgštimi kaoliną ar molį. Vartojamas odų, popieriaus gamyboj, audeklų dažymo technikoj mirkalu (beicas) ir vandeniui valyti.

Aliuminio sulfidas AI2S3, gaunamas kaitinant aliuminio ir sieros mišinį. Vanduo jį visiškai suskaido.

Aliuminis (lot. alumen — alūnas) chemijos elementas, žymimas Al, atom. sv. 26, 97, eilės N. 13. žemės plutoje A. pasitaiko iki 7,5 % silikatuose (ž.) (laukiniame špate, žėručiuose), silikatų skilimo produktuose (kaoline bei molyje), oksiduose (korunde, rubine, safire), oksidų hidratuose (boksite), aliuminatuose (špi-neliuose), kompleksiniuose fluoriduose (kriolite) ir t. t. Metalinio A. metinė produkcija visam pasauly apie 200 000 t ; daugiausia gamina jo JAV bei Kanadoj. Savybės. Baltas, lengvas metalas. Lyg. sv. 2,7. Lydymo t. 659° C, virimo 1. 18000 c. Lyg. elektr. laidumas sudaro 60% vario laidumo, todėl A., kaip gerą laidininką, vartoja elektrotechnikos reikalams, šilimos talpumas 2% karto didesnis negu vario. Metai. A. duodasi ištęsiamas į labai plonas vielas ir suplakamas ligi ploniausių plokštelių. 600° C metai. A. darosi trupus ir lengvai duodasi sutrinamas į miltelius. Metalinis A. duodasi šveicuojamas, jei tik pavartoja priemonių jo sunkiai lydomam oksidui AI2O3 pašalinti. Ore metai. A. išsilaiko gana gerai, kadangi jo paviršiuje susidaro oksido plėvelė, todėl vanduo irgi jo neveikia; rūgštys ir šarmai lengvai tirpina A.; išimtį tesudaro azoto rūgštis ir kai kurios organinės rūgštys. Amalgamuotas A. lengvai oksiduojasi net ir oro veikiamas. Pakaitintas susmulkintas metai. A. užsidega ir duoda daug šilimos ir šviesos. Todėl metalinio A. daug sunaudoja metalų oksidams (Mn02,Cr20s) redukuoti, o metalinio A. ir geležies (oksido (FesOį) mišinys, termitas, vartojamas geležies gabalams sulydyti.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai