Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/122

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


rinių laikų sodybų, kapinynų ar piliakalnių.

E. Šturms Elka kalni 1936; M. Alseikaitė-Gimbutienė — Gimt Kr. 1943.

Alka 1931 įkurta žemaičių senovės mėgėjų draugija, įsteigusi Telšiuose kraštotyrinį A. muzėjų, kuriame koncentravosi žemaičiuose surinkta etnografinė, istorinė ir archeologinė medžiaga. Muzėjaus įsteigėjo ir jo vedėjo Prano Gen;o rūpesčiu buvo pastatyti muzėjaus rūmai.

Alka ž. Amerikos Lietuvių Kultūros Archyvas.

Alka (Alca) paukščio genties pavadinimas, narūninių (Urinatores) būrio, alkų (Alciidae) šeimos. Paukščiai mažais sparnais, gyvena šiaurės jūrose. Baltijoje pasitaiko rūšis A. torda. A. impennis išnaikinta XIX la. turėjo ligi 78 cm ilgio, gyveno šiaurės jūrų salose: dėl savo trumpų sparnų negalėjo skristi.

Alkadas (isp.—ar. kilmės žodis) kraštuose, kurie buvo ar yra Ispanų kultūros įtakoje, taip vadina kaimo seniūną.

Alkajas (gr. aios) iš Mitilenos, apie 600 pr. Kr., greta Safo didžiausias ajoliškos poezijos atstovas. Fragmentų rinkinį išl. Lobel 1925.

Alkali alkalinės medžiagos, vandens tirpinyje duodančios hidroksilo ionus OH.

Alkalimetrija titruojamasis analizės, arba tūrio analizės metodas bazių (šarmų) kiekiams nustatyti, neutralizuojant išmatuotais rūgšties kiekiais. Analogiškas rūgščių nustatymas, titruojant jas bazėmis, vad. acidimetrija.

Alkaloidai baziniai organiniai junginiai randami tam tikruose augaluose. Kai kurie jų yra stipriausi nuodai, gydymo tikslams plačiai medicinoje vartojami. Kai kurie veikia kiaip narkotikai, kiti sukelia konvulsijas. Gamtoje A. randama augalų šeimose Papaveraceae, Ranunculaceae, Rubiaceae, Solar.iaceae ir kt. Cheminiu požiuriu A. yra painūs azotingų hetero-ciklinių junginių (pirldino, chinolino, izo-,chinolino, pirolio Ir kt.) dariniai.

Alkamenas V a. pr. Kr. graikų skulptorius, Fidijo mokinys. Jo darbai: Dionizas Atėnų teatre, Trilypė Hekata, Afroditė Unania.

Alkanna tinctoria (Anchusa tinctoria) Boraginaceae šeimos augalas, augąs p. Europoj ir Maž. Azijoj; šaknų žievėje yra raudonų dažų, kuriuos vartojia plaukų a-liejams ir kitiems kosmetikos dirbiniams dažyti.

Alkas (ir elkas) yra senas, iš dalies susijęs su religiniu senovės lietuvių ir kitų baltų kultu žodis ;plg. lat. elks stabas, dievaitis, elka kalns šventas ptagonių pamaldų kalnas, gotų alhs šventykla ir kt. Plačiau pažįstama jo bendrinė reikšmė yra “giraitė, biržtva, gojus”. A. giraitė, birž- tva iš dalies yna paliudytas ir dabartinių tarmių,pvz. iš Veiviržėnų ir kt. A. buvo senovės lietuvių garbinamas, šventas miškas, gojus. J. Bretkūno Biblijos vertime šalia tekstinio gojaus vietomis paraštėje yra prirašytas ir elkas - Hain, lūcus. Postilėje sakomia: “Tikėdami ing... appidemes, kalnus, akmenis, medžius, g a i u s (kaip ghe wadina alkus), upes...” A. yra vartojamas ir 1595 M. Daukšos Ka-techizme, kur sakoma: garbina medžius, alkus, Medeines. Plg. diar vietovardžius Alkas, Alkagiris, Alkaragis, Alkavietė, Alko pjaunis ir kt. Kad A. senovėje galėjo būti šventieji miškai (gojai), iš dalies rodo ir istoriniai šaltniai, pvz. Petras Dus-burgas 1326 Prūsų kronikoje. Dabar A. retai kur bevadinamas miškas; dažniau šiuo žodžiu yra vad. įvairios kitos vietos, pvz. Alko kalnas arba Alkakalnis, Alkupis ir kt.

Miežinio žodyne vartojamas alkas - stabas, dievaitis iš niekur kitur nėra paliudytas, ir todėl jis gali būti jo pasiskolintas iš latvių kalbos, o pačių latvių elks stabas, dievaitis veikiausiai yra abstrahuotas iš tokių posakių kaip elka dievs dievaitis arba elkia kalns dievaičių, pagonių pamaldų kalnas,

Alkazaras senovės maurų ir ispanų pilių bei tvirtovių pavadinimas. Toledo A. ispanų pilietinio karo metu buvo sunaikintas.

Alkibiadas (gr.—es) (a,450 pr. Kr.-404) Atėnų politikas ir karo vadas, Periklo auklėtinis ir Sokrato mokinys. Demokratiškos partijos vadas. Jo raginami atėniečiai, Peleponeso karo laikais (415), organizavo žygį į Siciliją ir išrinko ekspedicijos vadais A. ir Nikiją. Apkaltintas bedievybe, A. bėgo į Spartą ir padėjo Spartai kovoti su atėniečiais (415—412). Nuo 412 gyvendamas pas persų satrapą Tisaferną, stengėsi susitaikyti su atėniečiais; atėniečių laivyno išrinktas buvo strategu ir vėl liko Atėnų demokratijos vadu. Spartie-čiams sumušus Atėnų laivyną, A. buvo atstatytas (407) Ir 404 nužudytas.

Alkazaras

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai