Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/147

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


kų Sąjunga, Vargonininkų Sąjunga, Lietuvių Katalikų Labdarių Sąjunga Chicagoje, Ateitininkų Federacija. Nuo 1940 prie ALRKF veikia Lietuvių Kultūros Institutas. 1940 ALRKF iniciatyva buvo suorganizuota Amerikos Lietuvių Taryba. 1943 padėjo organizuoti ir BALF-ą, kuriame turi savo atstovus.

Jau pirmame 1906 kongrese ALRKF iškėlė lietuviškų parapinių mokyklų steigimo reikalą. 1913 įst. Lietuvos reikalais rūpintis Tautos Iždą ir lietuvių vyrų kolegijai Amerikoje steigti Lietuvių Kolegijos Fondą. 1914 ALRKF sušaukė Amerikos Lietuvių Seimą Chicagoje, kuriame buvo įst. Tautos Fondas ir Amerikos Lietuvių Taryba. 1916 Washingtone buvo įst. Lietuvių Informacijos Biurą. 1918 ALRKF kongrese nutarta .nukentėjusiai dėl karo Lietuvai šelpti skelbti vajų. ALRKF Tautos Fondas 1914—1920 įvairiems lietuvių tautos reikalams surinko a. 1 mil. dol.

I Pasaulinio karo metu siuntė kelias delegacijas į Lietuvą ir Vak. Europą esamai Lietuvoje padėčiai ištirti. Paryžiaus taikos konferencijos metu lietuvių delegacijai išlaikyti ir jos akcijai palaikyti Tautos Fondas paskyrė apie 100.000 dol. šiaip ir vėliau kiekvienu skaudžiuoju Lietuvos momentu ALRKF šelpė ją stambiomis piniginėmis sumomis. ALRKF aktyviai dalyvavo renkant JAV milijoną parašų po peticija, reikalaujančia atstatyti Lietuvos nepriklausomybę. ALRKF žymiomis sumomis šelpė lietuvius studentus, Lietuvos katalikų universiteto steigimo reikalą, ateitininkus, Katalikių Moterų Draugiją Lietuvoje ir kt. Taip pat rėmė ir Vilniui Vaduoti Sąjungą, o Vilnių Lietuvai grąžinus, 1939 materiališkai šelpė Vilniaus krašto žmones.

ALRKF pirmininkais buvo: kun. A.

Kaupas, kun. I. Kuras, kun. A. Milukas, K. Krušinskas, kun. F. Kemėšis, vysk. P. Būčys, kun. J. Jakaitis, kun. I. Albavičius,

B. Mastauskas, kun. J. švagždys, prel. K. Urbonavičius, kun. K. Vasys, kun. J. Mi-sius, dr. A. Rakauskas, prel. P. Jums, prel. J. Balkūnas, J. B. Laučka, kun. M. Kazėnas, A. Kne'ižys, S. Pieža, L. šimutis Ir kt.

Amerikos Lietuvių Spaudos ir Radijo Draugija Viltis įst. Cleveland, Ohio 1951, kurios tikslas leisti tautinės krypties laikraščius ir knygas, remti liet. radijo valandas. Pirmasis Vilties Draugijos pirmininkas J. Bačiūnas.

Amerikos Lietuvių Taryba (angliškai Lithuanian American Council), sutr. ALT. Bendra JAV lietuvių kovai už Lietuvos laisvę organizacija su centru Chicagoje. Jos tikslas: jungti visas Amerikos lietuvių demokratines jėgas kovai už pagrindines žmogaus asmens teise ir pasau- lio pastangas siekiant pastovios taikos, pagrįstos teisingumo, demokratijos ir laisvės pagrindais; dirbti, kad būtų įgyvendy-ti Atlanto Chartos dėsniai ir ypač paisyti, kad jie būtų pritaikyti Lietuvai, atstatant jos nepriklausomybę istorinėse etnografinėse sienose su reikalingomis pataisomis; teikti moralinę ir medžiaginę pagalbą Lietuvos žmonėms jų kovoje dėl laisvės ir šelpti pabėgusius nuo priespaudos ir ištremtus jos piliečius; skleisti visuomenėje teisingą informaciją apie Lietuvą ir ginti pastarąją nuo priešų prasimanymų bei šmeižtų. Organizacija. ALT sudaryta JAV lietuvių ideologinių grupių susitarimo ir lygaus atstovavimo pagrindu. Joje yra 34 atstovai: Amerikos Lietuvių

Romos Katalikų Federacijos, Tautinės Sandaros, Socialdemokratų Sąjungos ir Tautinės Sąjungos po 7 atstovus, Susivienijimo Lietuvių Amerikoje (SLA) ir Lietuvių Romos Katalikų Amerikoje Susivienijimo (LRKSA) po 3 atstovus. ALT valdyba sudaryta iš 14 asmenų: 4 Vykdomojo Komiteto, 6 vicepirmininkų ir 4 iždo glo-gėjų. Valdyba sudaroma vieneriems metams ALT vis. suvažiavime, atskiroms ideologinėms grupėms bei aniems susivienijimams skiriant į ją savo atstovus. JAV veikia ALT skyriai. Juos sudaro lietuvių draugijos, kuopos, klubai ir t. t. ALT skyrių ir bendradarbiaujančių su ALT draugijų komitetų 1949 buvo 87. I s t o r i j a. 1940 VI 15 bolševikams okupavus Lietuvą, JAV lietuviai ėmė organizuotis Lietuvos reikalams ginti. Tą organizavimąsi skatino ir JAV nepripažinimas šios Lietuvos okupacijos. Įvairios JAV srovės ėmė Lietuvos gelbėjimo reikalą svarstyti, čia kurdamos atskiras organizacijas, čia keldamos reikalą sudaryti vieną bendrą visų už laisvą nepriklausomą Lietuvą kovojančių liet. organizacijų centrą. 1940 VIII 9 Liet. Romos Katalikų Federacijos suvažiavime Pittsburghe buvo prieita išvada, jog JAV lietuviai sėkmingesniam Lietuvos vadavimo darbui turėtų įkurti bendrą tarpsrovi-nę visų JAV lietuvių tarybą. VIII 10 Pittsburghe buvo sudaryta bendra katalikų ir tautinės srovės atstovų Lietuvai Gelbėti Taryba. 1940 IX socialistinis Vilniaus Kraštu šelpti Komitetas persiorganizavo į Demokratijos ir Lietuvos Nepriklau-sosomybės Sąjungą, kurios tikslas kovoti už demokratiją ir remti pastangas atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Netrukus JAV lietuviai sudaro tarpsrovinę delegaciją pas prezidentą Roosveltą, kuris 1940 X 15 jai pareiškė, jog Lietuvos nepriklausomybė nesanti panaikinta, bet tik laikinai nuslopinta, kad JAV dėsiančios visas pastangas atsteigti Lietuvos ir kitų pavergtų šalių nepriklausomybę ir kad

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai