Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/149

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Amfibijos (Amphibla) stuburinių gyvių klasė, dažniausiai dviem porom vaikščiojamų galūnių. Jaunos stadijos, buožgalviai, gyvena vandenyje ir kvėpuoja žiaunomis. A. rūšys dalomos būriais: 1) Gym-nophonia—bekojės A., 2) Urodela—uodeguotos A., 3) Anura — beuodegės A. Lietuvoje jų yra 11 rūšių: uodeguotos — mažasis tritonas, didysis tritonas; beuodegės — kukutė, blodustinė rupūžė, pilkoji rupūžė, nendrinė rupūžė, žalioji rupūžė, smilin'iuotoji varlė, smalasnukė varlė, mažoji valgomoji varlė, didžioji valgomoji varlė.

Amfibolija (gr.) stilistinė sąmoninga arba nesąmoninga dviprasmybė. Nesąmoninga A. — stiliui kenkiąs neaiškumas; sąmoninga A. — stilistinė priemonė reikšmei praturtinti. Dažnai vartojama ironijai ir humorui.

Amfibolitas petrografijoje kristalinė uoliena, kurios pagrindinės dalys susideda iš žalio amfifcolo kartu su lauko špatais, granatais ir kt.

Amfibrachis eiliavimo metrikoje pėda iš trijų skiemenų — trumpo, ilgo ir trumpo.

Amfilada eilė salių arba kolonų, einančių viena eile, viena po kitos.

Amfiteatras (gr. apvalus teatras). Senovės Romoje pradžioj specialus gladiatorių kovoms trobesys, panašus į mūsų laikų cirką. Vidury trobesio buvo įrengiama apvali arba pailga arena, aplinkui sėdynės publikai, įrengtos kaip laiptai, sujungiamos laiptų ir koridorių sistema su lauku. Pradžioje romėnų A. buvo mediniai paskiau mūriniai. Plinijaus laikais Romoje buvo 9 A. Kiekvienas romėnų miestas turėjo savo A. Garsiausias buvo Vespasiano Romoje pastatytas A., kurio griuvėsiai ligi šiol išliko.

Amfiteatrov Aleksandras (1862 — 1938) rusų rašytojas feljetonistas. Pagarsėjo feljetoniška apysaka Gospoda Obmanovy, kurioje neigiamai pavaizdavo rusu caro šeimos gyvenimą. Už tai ištremtas į Sibirą. 1905 emigravo į Paryžių. Rašė ir istorinių dalykų (Zver i bezdny — iš Nerono laikų, Arka Titą ir kt.). Amfora graikų ir romėnų vartotas skysčiams laikyti pailgas indas dviem ą-som prie kakliuko.

Amga r. Sibiro a-pė, kair. Aldano (Lenos) intakas, 1143 km ilgio.

Amgunė r. Azijos upė, kair. Amūro intakas, 791 km ilgio.

Amhara centr. E-tiopijos sritis prie ežero Tano. Senovėje buvusi savarankiška valstybė su sostine Gondoru.

Ąmiantas ž. Asbestas.

Amicis ž. D’Ami-cis.

Amieus Plato, sėd magis amica veritas

— nors Platonas ir draugas, bet didesnis draugas tiesa. Senovės posakis, vartojamas pareiškiamos nuomonės objektyvumui pabrėžti.

Amida (ar Amedi) dabartinis Diarbekr, senovės Bitzamani, r. Azijoje, krašto sostinė.

Amlel Henrikas Fridrichas (1821—1881) šveicarų poetas. Genevos univ. literatūros ir filosofijos prof. Vak. šveicarų tautinės giesmės Rouler tambuors 1857 autorius. Atsiminimai Fragments d’un journal in-time išsp. 1883—1884.

Amiens (lot. Ambianum) š. Prancūzijos mst.; 94.000 gyv. (1950). Didžiausioji Prancūzijos katedra (143 m Ilgumo), pastatyta po gaisro 1218. Užbaigta statyti XVI a. Vienas žymiausiųjų prancūzų gotikos kūrinių, turėjęs įtakos prancūzų ir iš dalies ir vokiečių vėlesnei katedrų statybai.

Amienso taika 1802 III 27 sudaryta tarp Prancūzijos, Ispanijos, Anglijos ir Ba-tavijos respublikos, kuria Prancūzija atsižadėjo Italijos ir Egipto ir turėjo gauti Maltos salą. Anglija grąžino kitų trijų valstybių nukariautąsias kolonijas, išskyrus Ceiloną ir Trinidadą. 1802 VI 13 prie tos taikos sutarties prisidėjo ir Turkija.

Amygdalaceae (amygdalus — migdolas) migdolų šeima, rožiažiedžių šeimos (Ro-saceae) pošeimė.

Amigdalinas gliukozidas, randamas kai kurių vaisių sėklose, pvz. karčiuose migdoluose, vyšnių kauliukuose. Skildamas duoda nuodingą ciano vandenilį.

Amilaza (ir Amylaza) enzimas arba fermentas, kuris skaldo krakmolą ligi cukraus maltozos. Jos yra dygstančiuose javuose ir gyvulių ir žmogaus kasoje. Technikoje vartojama alkoholinės fermentaci-

Amfiteatras Pompejoje

Amfora

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai