Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/156

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


fieliu pavadino savo poemą trilogiją iš Lietuvos praeities: 1) Witolorauda 1840 (21846), iš mitinių Lietuvos padavimų apie karžygio Vytuolio nuotykius; 2) Min-dows 1843 apie Mindaugą karalių; 3) Wi-toldowe boję 1845 (21920) apie Vytauto Didžiojo žygius. Vytuolio raudos šaltiniai: Niarbuto istorija, Strikauskio kronika, L. Rėza, M. Jasevičiaus žaltisowa žona (aim. Biruta 1837). Mindows poema remiama T. Narbutu, o pats Kraševskis Mindaugui ir Lietuvos istorijai ligi 1386 skyrė savo Litwa II tomą. Witoldowe boję paremta T. Narbutu, bet atsirado Vytauto kulto atmosferoje, kuri Lietuvos, ypačiai Vilniaus šviesuomenėje ėmė kilti apie 1820.

Kraševskio poemos sukėlė Lietuvos bajorų visuomenėje entuziazmą 'ir sudomino Lietuvos praeitimi, nes Narbuto Lietuvos istorijos 9 taniai (išsp. 1835—1841) tam buvo per sunkus. Narbuto-Knaševskio pažiūros i Lietuvos istoriją moksle ir literatūroje viešpatavo ligi 70—80-jų metų, kai ėmė rastis kritikų filologų, o Lietuvos istorijos mokslas ėmė kilti dėl naujai skelbiamų šaltinių ir naujųjų tyrinėjimų, kurie nustelbė 30—40-jų metų istorikų vardus. 40-jų metų lenkų spaudos balsai rodo visuomenės susidomėjimą A. ir Kraševskio poemomis. Mindovvsą visi aukščiau statė už Vytuolio raudą. Dėl Witoldowe boję nuomonės skilo. J. čečeta 1846 labai griežtai supeikė. Ilgainiui kritikai bei literatūros istorikai nebepripažino šioms poemoms didelės vertės; nebesidomėjo jomis nė Lietuvos bajorų visuomenė, kurioje po 63-jų mėtų sukilimo beveik visai išnyko lietuviškosios tradicijos. Dar 1859 S. Mo-niuška, Vytuolio raudos veikiamas, sukūrė muzikinę kantatą Mildą.

Tautiškai susiprantančią lietuvių šviesuomenę jos ilgiau veikė. 1856 Karolina Praniauskaitė iš Vytuolio raudos išv. žalčio motę (išsp. Ivinskio 1859 Kalendoriuje). A. Bananauskas, 1858 kurdamas Kelionę Peterburkan juto Kraševskio Witol-dove toje įtaką. A. Vištelius-Višteliauskas 1879 vertė, 1881—1882 išsp. Witoloraudos Giesme isz padawimu L'ietuwos. Anafielias Višteliauskui virsta Anapielias, Anapie-lius, net Senapilis, arba Antapllis. J. Mikšas Aušros 1883 N. 1 pareiškė: „kas krikščionims naujasis testamentas, tai mums, kaipo lietuviams, šita giesmė Vytuolio rauda”, šis jo išsišokimas daugelį papiktino ir prieš Aušrą nustatė. 1885 Aušroje T. Zičkiauskas 'išv. Witoldowe boję įžangą (Isz Vytauto musziu). I Pasaulinio karo metu F. Kirša iš Witoldove boję išv. Vytauto mirtį (1917 Atžalos almanache). Iš tų pačių Wit. boję M. Biržiška papildė lenkiškai kalbantiems lietuvių vaikams S. Jablonskienės parengtą skaitymo knygą Nowe czytanki ir 1920 išsp. ištisą Witoldove boję. 1924 F. Kirša išv. Giesmę iš Lietuvos padavimų Vitolio raudą.

Anafilaksija (lot. Anaphylaxia) padidintas organizmo jautrumas pakartojamai injekcijai.

Anafora to paties žodžio ar žodžių grupės kartojimas eilučių ar sakinių pradžioje stiliaus raiškumui sustiprinti. Pvz.: Vėtroj gimę, vėtroj augę, Į Vėtroj mirsim gal visi, | Bet pakils tėvynė, drauge, | Bet pakils diena šviesi. (Bern. Brazdžionis).

Anagai Italijos mst., vid. amžiais ne kartą popiežių būstinė. 63 km nuo Romos. 113 000 gyv.

Anagramma (gr. raidžių sukeitimas) vieno ar kelių žodžių raidžių sukeitimas, sudarant naują žodį, sakinį, pavardę. Nuo XVI a. rašytojai A. vartojo slapyvar-džiams sudaryti: Francois Rebalais - Al-cofibras Nasier, Voltaire — Arovet 1. j. Liet.: Aluskis - Milukas (1902), J. Avalsi-norb (1914) - Bronislava Juškytė, Satni-gus (1911) - Sugintas, Saksuaktur (1912)-Rutkauskas, Esmaitis - S. Matijošaitis, Sakamirta - A. Trimakas, Bražvilius - Vilius Bražėnas ir kt.

A. ypač vartojama galvosukiuose: kalnas - klanas, opus - supo, kėdės - sėdėk.

Anahuak senovės Meksikos vardas, dabar taikomas Meksikos plokštakalnės daliai.

Anakletas 1) A. I šventasis (šventė VII 13) 3-sis ar 4-sis popiežius (78—90), nukankintas Domicijono laikais.

2) A. II bažnytinės schizmos laikais an-tipop'iežius (1130—1138) prieš popiežių Inocentą II.

Anakonda nenuodingas žaltys, (smauglys) Boidae šeimos. Eunectes murinus rūšis užauga ligi 9 m ilgio, gyvena P. Amerikos šiaurinėje dalyje. Eunectes noteus a. 3 m ilgio, gyvena P. Amerikos pietinėje dalyje, laikosi arti vandens, misdama visokiais žinduoliais, paukščiais, žuvimis. Gali būti ir žmonėms pavojinga.

Anaitis, Anahita (šen. persiškai = nesuteptoji) iraniečių vaisingumo (vaisinamojo dangaus vandens) deivė, atitinkanti graikų Artemidę arba Afroditę. Anakonda

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai