Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/16

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis buvo patvirtintas


Abdullah ibn Hussein (1882 — 1951) Transjordanijos karalius. 1948 prieš Arabų lygos norą pasiskelbė Transjordanijos karaliumi. 1951 VII 20 nužudytas Jeruzalėje.

Abd-ul-Hamid II (1842—1918) Turkijos sultonas, 1909 nuverstas nuo sosto. Abėcėlinė tvarka, vadinama dar ir alfabetine tvarka,— sudėstymas žodžių knygose ar bibliotekų kataloguose raidyno tvarka.

Abeciela senasis liet. elementoriaus pavadinimas. Tuo vardu išleido elementorių S. Daukantas 1842, Biržų reformatai Mintaujoj 1861 (A. B. C), kun. Ant. Juškevičius 1863, S. Mikuckis su kitais 1864 (rusų raid.), T. Žilinskis 1865 (rusų raid.), J. Basanavičius 1874 (rankr.), J. Šliupas 1886 ir 1899, D. Bočkauskas 1893 ir 1898, J. Damijonaitis 1906, 1912 ir 1922 ir kt.

Abegg Richardas (1869—1910) vokiečių fizikas-chemikas, išleidęs Handbuch der anorganischen Chemie ir redagavęs Zeit schrift fuer Elektrochemie.

Abeggo taisyklė. Naudojant sraigės pavidalo periodinę sistemą, kurio nors elemento suma, sudėjus maksimumą teigiamo valentingumo su to pat elemento neigiamojo valentingumo maksimumu, aiškiai linksta būti lygi 8. Ją vadina A. t.

Abejonė dalinis netikėjimas kuriuo nors dalyku dėl nepakankamų įrodymų ir užtat susilaikymas nuo savo sprendimo laikinai arba visiškai. Jei visiškai sustingstama A., netikint tiesos pasiekimo galimybe, prieinama skepticizmas. Tačiau laikinis, arba metodinis, abejojimas, kuriuo Descartes (ž.) pradėjo naujųjų amžių filosofiją, reiškia tik kritinės dvasios išbudimą. Išbudindamas kritiškumą, abejojimas kūrybiškai žadina į tiesos ieškojimą.

Abel 1) Fridrichas Augustas (1826—1902) anglų chemikas, sprogstamųjų medžiagų specialistas. Išsp.: Modern History of Gunpowder 1866, Electricity applied to explosive purposes 1884 ir kt.

N. H. Abel

2) Niels Henrikas (1802—1829) norvegų matematikas. Savo darbuose A. įrodęs, kad bendros algebriškosios lygtys aukštesnio laipsnio už 4-tą racionaliniais koeficientais negali būti išspręstos grynai algebrišku būdu. Nepriklausomai nuo Jacobi, Legendre įtakoje, A. išplėtė elipsiškų funkcijų teoriją; už tai prancūzų mokslo akademija 1830 pripažino A. ir Jacobi didelę matematikos mokslų premiją. Be to, A. išvystė algebriškųjų funkcijų Integralų teoriją ir įrodė vieną svarbų šių integralų dėsnį, vėliau pavadintą A. teorema. A. veikalai išleisti 1839 ir 1881: Oeuvres completes de Niels Henrik Abel.

Perlonan N. H . Abel 1906.

3) Othenio (1875—1946) paleobiologijos grindėjas, paleobiology os inst. prof. Vienoje. 1935 — 1940 Goettingeno univ. prof. Išsp.: Grundzuege d. Palaeobiologie d. Wirbeltiere 1912, Lehrbuch Palaeobiologie 1924, Palaeobiologie u. Stammesgeschichte ir kt.

Abelard Petras (1079 — 1142) prancūzų teologas ir filosofas, turėjęs didelės įtakos savo „sic et non" metodu Viduramžių filosofijos nukreipimu į universalijų (ž.) problemą. Dėl meilės santykių ir moterystės su Heloizę jos dėdės Fulberto iškastruotas, nuėjo į vienuolyną (Heloizė taip pat tapo vienuole) ir buvo vienuolyno viršininku. Iš vienuolyno pasitraukęs, bastėsi įvairiose vietose mokytojaudamas ir gyvenimą baigė susitaikęs su Bažnyčia. A. yra likę teologinių ir filosofinių veikalų, autobiografija (Historia calamitatum), korespondencija su Heloize ir 133 himnai. Visus veikalus išleido Cousin 1849 ir 1859 ir B. Greyer Die philos. Schriften A-s 1919—1932.

E. H. Gilson Heloise et Abelard 1948.

Abele Adolfas (g. 1889) latvių kompozitorius, chormeisteris, Liepojos konservatorijos dir. Sukūrė simfonijų, simfoninių poemų, dainų ir fortepijonui veikalų. Jo kūrybinė individualybė turi romantizmo ypatybių.

Abelevičius Jonas (1821 III 17 — 1882 VII 3/15 Vilniuje). Kilęs iš Anykščių par. valstiečių, 1833-1838 mokėsi Troškūnuose, 1838-1840 Vilniaus dvas. seminarijoje, 1840—1846 Vilniaus ir Petrapilio dvas. akad. 1846—1847 Svislotės gimn. kapelionas, 1847—1853 Vilniaus dvas. sem. prof., 1853—1870 VolkoVisko klebonas, 1870—1878 vėl Vilniaus dvasinės sem. prof, ir inspektorius, 1878—1882 jos rektorius. 1850—1853 buvo vysk. Valančiaus Vilniuje spausdinamų lietuviškų raštų korektorium, spaudos prižiūrėtoju ir kalbos taisytoju.

Abelio problema. Abelis yra nusakęs ir išsprendęs uždavinį: rasti kreivė, kuria turi riedėti svarus taškas, jei jo kritimo laikas nuo duotojo taško M iki kiekvieno kito taško N turi būti kritimo aukščio h duotoji funkcija f. A. P. sudaro v. integralinių lygčių mokslo branduolį.

Abelis antrasis Adomo ir Ievos sūnus, Kaino jaunesnysis brolis. Abelio vardas, iš senovės sumerių-akadžių tautos perėjęs į asirių kalbą ( Schrader-Whitehouse, Cuneif. inscript. and Old Test. I, 45), reiškia

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai