Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/162

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


viškės a. 500 ha, Igorkos a. 800 hia; čia perisi kurtiniai (Tetrao urogallus).

Aneiova Cit. anciova, isp. port, anchova) Engraulis encrassicholus, A. tikroji —sardinė. Silkinių šeimos žuvis, iki 15 cm ilgio.

Ančiškiai Panevėžio aps. Ramygalos vi. bžk. XVI a. priklausė Ancevičiams ir iš jų gavo A. vardą. Medinė bažnyčia statyta 1783, perstatyta 1839.

Andai P. Amerikos kalnai (Cordilleras de los Andes) išsidraikę visu P. Amerikos pakraščiu ir atskirti nuo š. Amerikos Kordiljerų giliais C. Amerikos grioviais. Aukščiausios viršūnės Argentinos - Chilės pasienio zonoje, čia Aconcagua iškilęs 7040 m aukščiau jūros. š. Chilėje, Argentinoje, Bolivijoje ir Ekvadore yna viršukalnių tarp 6000 ir 7000 m. V. Pataganijos krantai išraižyti gilių fiordų, čia kalnai San Valentin 4000 m, ugniakalnis Osornas 2260 m. Gausu atmosferos kritulių. Dideli plotai apaugę skroblais, kedrais, kiparisais ir kt. Iš pirminių gyventojų — indėnų čia yra jagų ir alakalufų likučių. Chilės, Argentinos A. sritis nuo Patagonijos A. atskirta Perso Rosalės 980 m tarpukalne, kuri kyla didelėmis aukštumomis, čia vak. dalyje gausu ugniiakalnių: Vilarica 2900 m, Laima 3000 m, Antukas 2800 m, Chilanas 3180 m. Papėdėse yra ežerų — Lanquihue 585 km2 ir kt. Tarp 380ir 270 p. pi. veikia ugniakalniai: Peteroa 4100 m, Maipas 5300 m, San Jose 5880 m ir kt. Per Cumbrės 3800 m tarpukalnę nutiestas transandinis geležinkelis su 3 km k'iaurukalniu. Į šiaurę nuo 33° p. pi. gausu vario, sidabro, geležies kasyklų. Pietinės dalies klimatas vidutinis, su vėsia vasara ir gausiais atmosferos krituliais vak. pašlaitėse. Toliau į šiaurę klimatas Visai sausas ir prasideda Atakamos dykuma. Bolivijos A. sritis nuo 270 p. pi. išsiskiria vakarų ir rytine A. šakomis. Vak. šaka turi kelis aukštus ugnia-kalnius (Psajama 6520). Pietinę vak. pakraščio dalį užima Atakamos dykuma, šiaurinę Pampa de Tamarugal. čia yra nat-rono, vad Chile salietros, klodai. Atakamos kalnuose gausu vario, sidabro, aukso, bismuto, švino, geležies, kobalto. Kasyklų centras Chuquicamata. Rytų šaka sudaro virtinę, aukštesnę kaip 6000 m. Bolivijos pusėje Sonata 6610 m, Ilimani 6460 m. Ties 220p. pi. prasideda dausų srities lietų zona. Netoli 150 p. pi. Amazonės aukštupio intakai suskaldo A. skersiniais grioviais. Aukščiausi kalnai Peru srityje Huascara-na 6760 m, Coropuna 6610 m, ugniakalnis Misti 6100 m. Peru A. randama ir aukso, sidabro, vario ir kt. Ekvadoro Kolumbijos A. srityje veikia ugniakalniai Cotopaxi 6000 m, Sangajus 5300 m. Ekvadore gaunama naftos, aukso, platinos, akmens anglies. Kolumbijoje yra ugniakalniai Tolima 5600 m, Paramo de Ruiz 5700 m. Venecu-elos A. papėdėse gausu naftos versmių.

Andalūzija p. vak. Ispanijos dalis, apimanti GuadalkviViro upės baseino pietų dalį, Sierra Morena ir Šierra Nevada kalnus. A. vardu vad. provincijos Granada, Malaga, Almeria, Jaena. Corbona, Sevilla, Huelva su Cadizu, ploto 87.530 km2 su

4.1 mil. gyv. XI a. pr. Kr. finikiečiai čia buvo įkūrę mst. Gadira ir Tarsi. V a. pr. Kr. atsikraustė kartaginiečiai, III a. romėnai. V a. Kr. g. šalį užkariavo vandalai ir vestgotai. Nuo VIII a. ligi XV a. pabaigos viešpatavo (arabai.

Andalūzijos kalnai eina Pirėnų pusiasalyje nuo Tarifos iškyšulio 750 km per Andalūziją, Murciją, Valenciją. Apima 4400 km2. Aukščiausia virtinė Sierra Nevada. Viršūnė Mulhacen 3480.

Andaluzitas rombbipiramidalinis mineralas A^SiOg. Peršviečiamas, pilkas, rausvas, žalsvas. Sutinkamas molio skalūne kontakte su granitais.

Andamanų salos Bengalijos jūrose apie 200 salų grupė. Jos yra iš vandens išsikišusios ketVirtaeilio laikotarpio pradžioje nugrimzdusio kalnyno viršūnės.

Andante (it.) muz. tempo pažymėjimas — reiškia gana lėtai.

Andantino (it.) kiek gyviau už andante.

Anders (tikrai Andrzejewski) Vladislovas (g. 1892 Lietuvoje). Lenkų generolas. II Pas. karo pradžioje su savo vadovaujama lenkų kariuomenės dalimi pateko i rusų nelaisvę ir 1939 — 1941 buvo Rusijoje kalinamas. Vokiečiams puolus Rusiią, buvo iš nelaisvės išleistas ir 1942—1946 vadovavo lenkų korpui Maž. Azijoje. Eginte ir Italijoie. Išsp.: Bez ostatniego rozdzialu, Klęska Hitlera w Rosji.

Andersen Hansas Kristijonas (1805 IV 2 —1875 VIII 4) danų romanistas ir poetas. Kurpiaus dirbtuvės mokinys, norėdamas patekti į teatrą, nuvyko į Kopenhagą. Vėliau keliavo po Europą ir pagarsėjo savo pasakomis. Yra sukūręs ir poezijos kūrinių 1830, kelionės apysakų 1834, Paveikslų knygą be paveikslų 1844 ir keletą fantastinių komedijų. A. pasakas lietuviškai vertė J. Miglovara - Miliaus-kis 1884, Aišbė - A. Kriščiukaitis 1893, P. Vileišis 1894, 1905, S. Baltramaitis 1904, J. Balčikonis 1918 :r 1923, S. česūnas 1938 ir kt.

H. K. Andersen

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai