Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/168

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


vyskupu. A. 1250 pats nuvyko pas Mindaugą ir ten sudarė sutartį, kuria Mindaugas pasižadėjo pasikrikštyti, užleisti ordinui dalį Lietuvos žemių, o A. pažadėjo padėti Mindaugui nugalėti jo priešus. 1253 A. susitarė su Mindaugu dėl kryžiuočių konvento įkūrimo Mindaugo sostinėje ir ordino įgulų laikymo svarbesnėse Mindaugo pilyse. 1250—1261 taika tarp ordino ir Mindaugo buvo išlaikyta, ir tai leido Mindaugui sustiprinti savo valdžią ir rytuose bei pietuose išplėsti Lietuvos sienas. Tuo tarpu dėl ligos A. atsisakė landmeis-terio vietos. Kalavijuočiai jį kaltino savanaudiškumu, ypač dėl gausingų iš Mindaugo gautų dovanų.

Andrius II 1205 — 1235 Vengrijos karalius, keletą kartij valdžios nustojęs. Ieškodamas vengrų ponų ir bajorų paramos, 1222 paskelbė vad. Aukso Bulę (Magna Charta vėl Bulla Aurea), kuria laidavo bajorų laisves ir privilegijas ir įvedė bajoriško parlamentarizmo režimą.

Andrius Juozas (g. 1900 I 1 Panevėžyje). Pik. leitenantas. 1919 baigė I Karo Mokyklos laidą. 1928 Kauno gimn., 1931 Aukšt. Kar. Kursų Topografijos Skyrių. Lietuvos kariuomenės savanoris kūrėjas. 1926—1941 dirbo Karo Topografijos Skyriuje (kurį laiką jo viršininkas). 1930 —1934 Karo Mokyklos topografijos dėstytojas. Tremtyje Schwaeb. - Gmuen-do ir Nuertingeno gimnazijos mokytojas. Nepriklausomoj Lietuvoje dirbo trianguliacijos darbus ir gamino Lietuvos žemėlapius. Lietuvos senosios ir naujosios kartografijos klausimais bendradarbiavo Karo Archyve, Kary, Trimite, Lietuvos Aide, Aiduose, bostone, Mass. paruošė didelį politinį ir mokyklinį Lietuvos žemėlapį. Nuo 1953 Lietuvių Enciklopedijos kartografijos ir geodezijos sk. redaktorius.

Andriušis 1) Pulgis (g. 1907 III 18 Gaidžių k. Tauragnų vi.) rašytojas. 1926 baigė Kauno gimn. ir studijavo literatūrą VDU. Bendr. periodinėje spaudoje, pasi-reikšdamas humoristiniais 1928 kelionės žemaituku po Europą ir Maroką reportažais, apysakaitėmis, beletristiniais _ gamtos populiarizacijos rašiniais, literatūros ir teatro kritikos straipsniais, linksmais feljetonais. Išv. Cervanteso Don Kichotą 1943, Dorgeles Medinius kryžius (su Cvirka) 1931. 1944 pasitraukė Vokietijon, 1949 išsikėlė Australijon.' D.P. stovyklinį gyve- nimą humoristiškai pavaizdavo feljetonų rinkiniuose Ir vis dėlto juokimės 1946,

Siuntinėlis iš Amerikos 1947. 1948 vai-

kams Vabalų vestuvės. Be humoristi-kos išl. Anoj pusėj ežero 1947, už kurią gavo Liet. Raudonojo Kryžiaus premiją, ir Sudiev, kvietkeli 1951, už kurią gavo Liet. Rašytojų Draugijos literatūros premiją, šiose apysakose dideliu lyriniu įsijautimu, žodinga rytų aukštaičiu kalba piešia tėviškės gamtą ir su ja sutapusį kaimo žmogaus gyvenimą. 1953 parašė Laivą linksmybės, kelionės aprašymą ir humoristinį romaną Tipelį.

2) V i k t o r a s (g. 1908 I 10) tapytojas dekoratorius. 1925 baigė Kauno gimn., 1931 Meno Mokyklą. Ligi 1944 buvo Vals-bės Teatro dailininkas dekoratorius ir vyr. dailininkas. Nuo 1931 L'iet. Dail. Sąj. narys. Valst. Teatro dramai, operai ir baletui yra sukūręs dekoracijas Marijai Stuart, šykštuoliui,

Pigmalionui, Sužadėtinei, Čičinskui, Traviatai, Sevilijos Kirpėjui ir kt. Tremtyje, Vokietijoje, padarė dekoracijas ir kostiumų eskizus Rossini op. Sevilijos Kirpėjas. 1950—1953 yra sukūręs dekoracijas lietuvių dramos ir baleto spektakliams, o taip pat Vasario 16 minėjimui Bostone, Mass.

Andriuška Benediktas S. J. (g. 1884 III 18 Vilkaičių k. Lieplaukės par.). Mokėsi Palangoje, baigė Kauno kun. seminariją, studijavo Austrijoje ir Anglijoje. 1921— 1923 mokytojas Belgijoje. Nuo 1923 Kauno kun. seminarijos prof. ir jėzuitų bažnyčios rektorius. Parašė daug apologetinių ir religinių veikalų: Dievo buvimas, žmogaus siela, Romos popiežius, 1930 Evan-gelių kilmė, 1940 Marija spinduliuose, 1940 Kaip save auklėti ir tobulinti ir kt.

Androi'agai Herodoto minima nežinomos kilmės tauta, gyvenusi greta skitų, į rytus nuo Dniepro.

Androgeos graikų mitologijoje Atėnuose žuvęs Minoso sūnus. Iš keršto Minos privertęs atėniečius kasmet siųsti į Kretos salą 7 jaunuolius ir 7 jaunuoles, kuriuos surydavęs Minotaurus.

J. Andrius

Pulgis Andriušis

V. Andriušis

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai