Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/196

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


nyčios mokytojas. 1093—1109 Canterbury arkivyskupas, Anglijos primas. Teologas 'ir filosofas, laikomas scholastikos grindėju. žinomas savo ontologiniu Dievo įrodymu, siekiančiu Dievą įrodyti iš pačios jo sąvokos mumyse buvimo. Savo raštuose kc-vojo su tų laikų racionalizmu, nominaliz-mu ir kraštutiniu realizmu. Gynė Anglijos katalikų bažnyčios teises. Vilhelmo II ir Henriko I buvo du kartus tremiamas. Reformavo vienuolynų ir pasaulinių dviasininkų gyvenimą. Svarbiausi jo raštai Monologium ir Proslogioin. Raštai būvio išleisti 1675, 1721, 1744 ir vėliau.

A. Koyre L’idee de Dieu dans la philosaphie de St. A. 1923; J. Glayton A. 1933; A. Kolping Proslo-gion u. sein Beweiss d. Existenz Gottes 1939; E. M. Lamelgraf Dogmengeschichte d. Fruehscho-lastik 1952.

2) Lukkos vyskupas (m.1086), šventasis (šventė III 18) popiežiaus Grigaliaus VII padėjėjas reformas vykdant.

3) Kryžiuočių ordino narys (m. ia. 1264). Popiežiaus legato Vilhelmo iš Modenos paskirtas Varmijos vyskupu, apsigyveno Brausberge ir iš čia talkininkavo kryžiuočiams naikinant prūsus ir jų senąją tikybą.

Anselmianum, kitaip Siant Anselmo, benediktinų laikoma tarptautinė filios. teol. studijų kolegija Romoje, įkurta 1867.

Anser cinereus laukinė pilkoji žąsis, Europos naminių žąsų protėvis.

Ansermet Ernestas (g.1883) šveicarų dirigentas ir kompozitorius, moderninės mu- zikos atstovas. Parašė simfoninę poemą Feuilles au printemps ir kt.

Ansgaras (801 — 865) šventasis (šventė II 2), vienuolis benediktinas. 826 —• 830 apaštalavo Danijoje ir Švedijoje. 831 popiežius Grigalius IV jį paskyrė Hamburgo ir Bremeno arkivyskupu ir apaštališkuoju vikaru šiaurės kraštams. Sukrikščionino šlezvigą ir Holšteiną. Paskutiniais savo gyvenimo metais leidosi su misijomis į šiaurės kraštus. Kuršiuose įsteigė Pilteno vyskupiją. Spėjama, kad lankėsi ir lietuvių gyvenamuose kraštuose. Jo gyvenimo aprašyme pirmą kartą buvo paminėtas ir A-puolės puolimas 853.

Rimbertus Vita S. Anskarii (nauji leidimai 1864, 18S4 ir kt.).

Ansonia JAV Connecticut mst. prie Naugatuck upės. 19 000 gyv. (1950). Sunkiosios metalo pramonės, cukraus, laikrodžių, vielos įmonės. Lietuvių 1400(1953). Veikia SLA, SLRKA, ALT, Balfo kuopos. 1915 įst. šv. Antano lietuvių parapija.

Antabus patentuotas vaistas alkoholikams gydyti.

Antagonistai raumens arba nervai, kurie veikia priešinga linkme.

Antagonizmas (gr.) dviejų palinkimų, tendencijų, jėgų priešingumas.

Antai laikomi ukrainečių pirmiatakais. IV a. pabaigoje gyveno p. Ukrainoje, V a. kolonizavo Juodosios jūros krantus, VI a. užėmė plotą tarp Dniestro ir Azovo jūros. A sąjungos griuvėsiuose IX a. susikūrė Kijevo kunigaikštystė.

Antakalnis Vilniaus priemiestis, siaura juosta išsitiesęs tarp kalnų ir Neries. Priešais A. pradžioje pastatytas rusų kareivines, Neries krante, buvusiuose Sluškos rūmuose, rusai buvo įtaisę kalėjimą, kuris liko ir prie visų vėlesnių Vilniaus okupantų: lenkų, vokiečių, bolševikų. DLK Vytauto laikais statyta medinė bažnyčia sudegė 1594; 1616 atstatyta, 1638 atiduota

reg. kanauninkų vienuolijai. 1668 — 1684 DLK did. etmonas Mykolas Pacas čia pastatė naują šv. Petro ir Povilo bžn., planai italo Jono Caoro ir bžn. vidaus išpuošimai M. de Alto Monte, P. Peretti ir J. Halli. Už bžn. buvę Sapiehų rūmai, statyti senovės lietuvių šventovės vietoje, nuo 1809 paversti karo ligonine. Prie jos trinitorių bžn., statyta 1693. A.gale prie Pospieškos yra Viršupė, kur buvo Žygimanto Augusto rezidencija, paversta vėliau Lietuvos D.K. arsenalu.

Antakija ž. Antiochija.

Antalieptė Zarasų aps. mstl., vi. centras, šventosios upės terasoje, 27 km nuo Utenos. A. yra vandens malūnas, garinė pieninė, žuvų perykla, elektros stotis. Ties A. sueina 5 vieškeliai ir nuo jos prasideda


Šv. Petro ir Povilo bažnyčia Antakalnyje

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai