Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/22

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis buvo peržiūrėtas


cite) piliečių rinkikų (arba balsuotojų) absenteizmas siekė 50% (arba 60, 70 ir t.t. %%, arba buvo labai nežymus, nes sudarė iš viso apie 2%). A. gali reikštis ir kolegialiniame įsteigtosios viešosios galios organe, pvz. tautos atstovų A. seimo posėdyje arba seimo sesijoje.

Absentizmas stambiųjų dvarų-latifundijų naudojimas rentai. Senovės Romoje ir net naujaisiais amžiais daugelis stambių jų žemininkų gyvendavo miestuose, o jų dvarus valdydavo patikėtiniai arba nuomininkai; tokį žemių naudojimą vad. A.

Absida, apsis (gr.), vėlesniais Romos laikais taip vadintos pusės ratlankio formos patalpos, kurių lubos buvo apskritai skliaučiamos. Vėliau A. iš oro pusės gavo pusės daugiakampio formos, nors viduje likosi apskrita. Bažnyčiose A. buvo ir dabar esti daroma vieno ar kelių skyrių ašių galuose.

Absinthin kartumynas iš pelynų, žadina apetitą.

Absinthismus (gr.) apsinuodijimas mėtomis.

Absoliucija (lot. atleidimas) teologijoje: 1) sakramentinė A.: nuodėmių atleidimas, kurį atgailos sakramente suteikia teisėtai paskirtas, Dievui atstovaująs kunigas. A. formulė lotynų Bažnyčioj tokia: Ego te absolvo a peccatis tuis (aš tau atleidžiu tavo nuodėmes);

2) bažnytinė A.: atleidimas nuo bažnytinių bausmių, suteikiamas arba slaptai per išpažintį, arba viešai vyskupo ar kurio kito bažnytinės vyriausybės atstovo;

3) liturginė apeiga prie katafalko po mišių už mirusį (kitaip dar vadinama Libera): maldos už mirusį apšlakstant katafalką švęstu vandeniu ir apsmilkant;

4) atleidimas su atgaila mirusio ekskomunikuoto, kad jis galėtų būti palaidotas su bažnytinėmis apeigomis ir mišiomis už mirusį.

Absoliutas M. Kuzaniečio (ž.) įvestas žodis išreikšti Dievui, kaip turinčiam savo būities pagrindą savyje pačiame ir užtat esančiam absoliutine būtimi. Vėliau šis terminas prigijo ne tik krikščioniškajame mąstyme, bet ir apskritai filosofijoje, įgydamas betgi skirtingą prasmę pagal tai, kaip kuris filosofas supranta galutinį būties pagrindą.

Absoliuti erdvė ž. Reliatyvybės teorija.

Absoliuti klausa sugebėjimas teisingai atspėti garsų aukštumą be muzikos instrumento pagalbos. A. K. turi chorų dirigentai, koncertuodami a capella (ž.), chorui pradėti reikalingus garsus paduoda[1] be muzikos instrumento pagalbos.

Absoliutinė muzika yra tokia, kuri nėra susieta su jokiu turiniu. A. M. būna grynai instrumentalinė, be žodžių, neturinti nieko bendra su programine, aprašomąja, vaizduojamąja. A. M. vien tik pati savo formomis ir garsų harmonija, ritmų raida sudaro turinį, pvz.: Beethoveno, Mozarto, Haydno ir kt. styginiai kvartetai, trio, sonatos.

Absoliutinė temperatūra yra temperatūra matuojama nuo absoliutinio nulio.

Absoliutiniai skaičiai. Sulyginti įvairių erų datoms Ideler sugalvojo tam tikrą bendrą skaičiavimo būdą, kurio skaičius vadina absoliutiniais skaičiais.

Absoliutinis nulis yra temperatūra, kurioje dujos nebeturi tampros, kai bendras dujų dėsnis tinka visoms temperatūroms. Jis yra lygus — 273,180oC arba — 459,720oF.

Absoliutinis oro drėgnumas, esamų ore vandens garų slėgimas, išreikštas mm g (ž. Oro slėgimas.

Absoliutinis spūdis ž. Spūdis.

Absoliutizmas arba autokratija, yra neribotos valstybinės valdžios forma, kada visa valstybinė valdžia priklauso vienam valdovui. Monarchijose ir diktatūrose visa valstybinė valdžia koncentruojama viename asmenyje. Klasiškas absoliutinės monarchijos atstovas buvo Prancūzijos karalius Liudvikas XIV (1643 - 1715) su savo posakiu — L’Etat c’est moi — valstybė tai aš. Diktatūrinio A. ryškiausi pavyzdžiai Stalino diktatūra Sov. Rusijoje, Hitlerio Vokietijoje, Franco Ispanijoj.

J. W. Allen Thought in the Sixteenth Century 1928;
J. N. Figgis The Divine Right of the Kings 2 leid. 1914;
G. Ritter Die Daemonie der Macht 1948.

Filosofijoje A. (priešingai reliatyvizmui) reiškia doktriną, teigiančią absoliučių tiesų pažinimą ir absoliučių[2] moralinių normų galiojimą. Kartais A. vartojamas sinonimu dogmatizmui, ir šiuo atveju jis reiškia beatodairinį griežtumą.

Absoliutus (lot. absolutus - absolvere) nelygstamas, kas nepriklauso jokių sąlygų ir užtat nėra palenkta jokiam keitimuisi, kas galioja visuotinai ir antlaikiškai, kas nieku būdu nėra aprėžta.

Absoliutus diferencialinis skaičiavimas arba Ricci calculus — Italų matematikų Ricci ir LeVi—Civita, įvestas algoritmas[3], kuriuo ieškoma duotų žinomųjų funkcijų absoliučios, vadinasi, nuo koordinatų sistemos pasirinkimo nepareinančios ypatybės. Jis duoda tensorų skaičiavimo taisykles daugiau kaip trijų dimensijų erdvėje ir virto bendrosios reliatyvybės teorijos matematiškąja pagalbine priemone.

Schouten Der Riccicalcul 1924.

Absoliutus judesys ž. Reliativybės teorija.

Absoliutus laikas ž. Reliatyvybės teorija.

Absorbcija (lot. absorbere — sugerti, suimti, susiurbti) susiurbimas, sugėrimas. 1) Duju skystyje tirpimas; pastoviai temperatūrai esant dujų A. proporcinga
  1. LE spausdinant pastebėta klaida: išspausdinta paduodami turi būti paduoda
  2. LE spausdinant pastebėta klaida: išspausdinta absoličių turi būti absoliučių
  3. LE spausdinant pastebėta klaida: išspausdinta alogaritmas turi būti algoritmas

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai