Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/223

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


kartojama iš senų leidinių, knygos visai nepateikiant vyskupijos kurijai. Ir tuo būdu buvo uždedama kad ir vysk. Valančiaus A. jau daugeliui metų nuo jo mirties praėjus, ir kartais ir tokioms knygoms, kurioms jis niekada A. nebūtų davęs. Bet ir pats vysk. Valančius s'avo vyskupavimo laikais neretai neduodavo A. ir kunigų parašytoms knygoms, labiausiai, kai knyga atrodė nerūpestingai parašyta, ž. Cenzūra.

Aproksimatyviai — apytikriai.

Apsakymas 1) beletristinio pasakojimo rūšis, nedidelės apimties, vaizduojanti dažniausiai vieną kurį nuotykį, duodanti vieno asmens charakteristiką ir sudaranti tarytum epizodą iš gyvenimo visumos. Nuo apysakos ir novelės skiriasi ypatingu savo pasakojimo tonu. A. gali būti kaip sudedamoji dalis įjungtas ir į didesnį literatūros kūrinį — apysaką, romaną. Lietuvių literatūroje A. ir apsakymėlius rašė žmo-na-L. Didžiulienė, Bitė-G. Petkevičaitė, žemaitė-J. Žymantienė, Lazdynų Pelėda-S. Pšibiliauskienė ir M. Lastauskienė, A. Vienuolis-A. Žukauskas ir kt.

2) Maž. Lietuvoje XVIII—XIX a. tuo vardu vadinta oficialius, lietuvių kalba skelbiamus vyriausybės įsakymus. Tokie A. yra žinomi 1738, 1765, 1787, 1788, 1789, 1794, 1796, 1799, 1821 ir kt.

Apsas Breslaujos aps. mstl., vi. centras, prie A. ež. 20 km ¡nuo Breslaujos. Įkurtas prieš 1500. 1676 pastatyta medinė bžn. 1928 gaisras sunaikino pusę A. Pro A. eina glž. iš Dūkšto į Drują. Prie A. yra 70 pilkapių, kurių 1893 ištirta 11 — visi naujojo geležies amžiaus, kur .numirusieji palaidoti sudeginti.

A. vi. 1932 turėjo 5737 gyv., kurių daugiau kaip 60% buvo sąmoningi lietuviai, nepasidavę lenkų okupantų įtakai.

Apsas Breslaujos aps. ež. Dauguvos baseine. 2,8 km ilgio, ligi 0,4 km platumo, gilumo ligi 15—30 m.

Apsauginiai miškai, kurie apsaugo įvairias vietas nuo žalingų gamtos veiksnių: upių pakrantėse, šlaituose augą medžiai ir krūmai padaro dirvą atsparesnę vandeniui ir ledų graužimui. Sulaiko 'ir sustiprina vėjo nešiojamas smiltis. Palaiko upių vandeningumą. Kalnuose sulaiko žemės griuvimą, sniego, ledo slinkimą. Lietuvoje A. M. tarp kitų buvo Narulių miškas apie Varėną, dr. Basanavičiaus parkas Panemunėje ir kt.

Apsaugos baras vietos plotas, kurį apima paskirtas apsaugai kariuomenės Vienetas.

Apsaugos kariai kariuomenės rezervų rūšis. sudaroma iš atsargos karių (karininkų, valdininkų ir kareivių), ištarnavusių tikrąją karo tarnybą ir nustatytą laiką 'išbuvusių atsargoje, arba iš kareivių, kurie dėl jiems suteiktų lengvatų tikroje karo tarnyboje netarnavo arba neištarnavo nustatyto laiko, kad patektų į atsargą, ir buvo įskaityti į apsaugą.

Apsesdels (Apsitis Augustas) (1880 —

1932) latvių poetas ir beletristas. Už dalyvavimą 1905 revoliuciniame veikime 1907 — 1917 kalėjime ir Sibiro ištrėmime. 1917 grįžo Latvijon. Išsp. Gurstot 1907, Smagas domas 1912, Mans klusais bridis 1921, Va-lodas nojauta 1922, Nu labi 1923, Neatrastais Pats 1925 ir kt.

Apsida ž. Absida.

Apsigimimas įgimta kūno arba jo dalių formos anomalija.

Apsinga Alytaus aps. Nemunaičio ir Merkinės vi. upelis, Nemuno dešinysis intakas, 13,6 km 'ilgio. Baseino plotas 54 km2.

Apsisprendimas normali svarstymo pabaiga, reiškianti sprendimo radimą kuriuo nors klausimu, angažuojančiu mūsų valią. Bet svarstymas gali baigtis ir ne A., o paprastai nutrūkti ar būti pertrauktas kokio nors impulsyvaus veiksmo.

Apsisprendimo teisė ž. Tautų apsisprendimo teisė.

Apsišu Jekobs (Jaunzemis Janis, 1858 —1929) latvių rašytojas, žinomas apysakomis: Pre pagasta tiesas 1885, Bagati radi 1886, Svešos laudis 1888, No mažam die-nam 1891 ir kt. Rašė ir kalbotyros klausimais.

Apsitrynimai vartoj arAi gydymcf ir užsigrūdinimo tikslu, šaltu vandeniu apsitrinti gydytojai pataria nutukusiems arba linkusiems tukti, greitai nusišaldantiems, silpnų nervų žmonėms.

Apsivaisinimas augalų yra lytinio dauginimosi proceso dalis. Dvi lytinės ląstelės, moteriška ir vyriška, susilieja. Ląstelės yra vienodos, ašutuotos, arba nevienodos, viena judanti vandenyie —spermatozoidas, kita nejudanti — kiaušinėlis. Dumblių, samanų ir paparčių vyriški lyties organai vad. anteridijomis, moteriški, su kiaušinėliu, vad. ogonijomis, arba archegona'is. žie-

Apsas

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai