Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/224

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


duočiuose iš gaubtasėklių du kiaušinėliai yra gemaliniame maišelyje drauge su ki­tais branduoliais. Dulkelė išauga ilgu vamzdeliu, kuris įauga į žiedo purką ligi gemalinio maišelio ir išleidžia į jį du generatyvinius branduolius. Pilkasėkliuose žie­duotuose vieloje gemalinio maišelio yra endospermas, kuriame yra kūnelių su kiaušinėliais ir dulkelės pavidalo generatyvinės ląstelės. Cycadaceae ir Gingko ei­lės dulkelė užuot generatyviniio branduolio duoda judrius spermatozoidus.

Apskritažiomenės žuvys (Cyclostomi) kirmėlės pavidalo, be porinių pelėkių, be žvynų ir be plaukiamosios pūslės. Apskrita, be žandų, prisisiurbiamoji burna. Parazi­tiškas gyvenimas. Lietuvos vandenyse joms atstovauja jūrų ir upinė nėgė ir Vin­gilis.

Apskrities mokyklos buvo Lietuvos aps­krityse (pavietuose) įvestos 1803 Vilniaus universiteto statutu. Kursas buvo išeina­mas per 4 metus, bet programa buvo su­ derinta su pilnų 7 metų gimnazijų programa. Jas baigę turėjo teisę stoti į Vilniaus univ. 1828 statutas skyrė jas specialiai miestiečių vaikams. Po 1831 dalis jų buvo uždaryta, o kitos virto miesto mokyklomis.

Apskritimas, arba skritė, yra plokščia uždara kreivė, kurios kiekvieno taško nuo­tolis (spindulys— radiusas) nuo gulinčio tos kreivės plokštumoje pastovaus taško (cent­ro) yra pastovus. A. skersmeniu arba dia­metru vad. išvesta per A. centrą styga, jun­gianti du A. simetriškus A. centro atžvil­giu taškus. A . styga vadina tiesės, jun­giančios du bet kokius A. taškus, atkarpą. A. dalis vad. A. lanku ir žymima simboliu arc nuo lot. žodžio arcus — lankas.

Apskritis Lietuvos teritorinis rajonas. Ligi XVIII a. pabaigos Lietuvos teritorija buvo dalijama pavietais ir valsčiais. Rusų okupacijos laikais, ligi 1915, uezdais. I Pa­saulinio karo metu vokiečiai buvo įvedę padalijimą kreizais. 1919 VII 1 įstatymu visa Lietuvos teritorija buvo padalyta į 20 apskričių. Į tą A. skaičių įėjo ir lenkų oku­puotos Naujųjų Švenčionių, Vilniaus, Lydos, Ašmenos ir buv. Gardino gub. apskri­tys. 1923 Klaipėdos kraštui prisijungus, pri­sidėjo Klaipėdos, Pagėgių ir Šilutės A. Šiaip atskirų A. sienos paskiau buvo kiek keičiamos, čia vieną, čia kitą valsčių atskiriant nuo vienos A. ir priskiriant kitai. A. valdymo organais buvo pastatyti A. vir­šininkai, vyriausybės Vietos atstovai vyk­dyti jiems pavestų įsakymų ir tarpininkau­ti tarp vyriausybės ir gyventojų. 1931 jų kontrolei buvo atiduotos ir visos A. savi­valdybės. A. savivaldybės organais 1918 XII 17 buvo pastatyti A. susirinkimai arba sei­meliai ir A. komitetai. 1919 X 28 įstatymu jų vietoje buvo sudarytos A. tarybos ir A. valdybos. 1931 V 2 įstatymas jų kompe­tenciją ir savarankiškumą suvaržė ir ati­davė jas A. viršininko priežiūrai.

Apskritojo stalo legenda yra susijusi su pasakišku bretonų karaliumi Artūru, esą gyvenusiu VI a. Senesnieji vid. amžių lite­ratūros istorikai laikė, kad keltai, išlaikę Bretonijoje (š. v. Prancūzijoje) savo origi­nalią kultūrą su gausingais padavimais apie karalių Artūrą, kuris be kito ko buvo įsteigęs A. S. riterių ordiną. Riteriai per dvaro iškilmes ar kita proga visiškai lygybei pabrėžti sėdėjo aplink apskritą stalą. Tačiau naujaisiais laikais paaiškėjo, kad šioji legenda yra grynai literatūrinis kūri­nys, kurį išgalvojo Gaufrei de Monmouth, 1135 parašęs Historia regum Britanniae ir žymią savo veikalo dali paskyręs karaliui Artūrui, jo žygiams ir jo riteriams. Jau 1155 šią Historia Wace išv. prancūziškai ir dar nuo savęs nemaža pridėjo.

Apskritosios kirmėlės Nematodae potipio, Nemathelminthes klasės. A. K. nesegmentuotas kūnas yra verpstės arba siūlo pavi­dalo. Gyvena laisvai arba parazituoja, žy­mesnės šeimos: Anguillulidae, Ascaridae, Filaridae, Strongylidae, Tricliotrachelidae ir Gordiacae grupė.

Apsuona Trakų aps. Kruonio vl. upelis, deš. Nemuno intakas, 2,9 km ilgio. Prasi­deda ties Anglininkų k. ir įteka į Nemuną ties Nikodamavo k.

Apsupimas toks puolamųjų kautynių ma­nevras, kai abipusio aprietimo būdu apsu­pamas priešas iš visų pusių.

Apšė (lat. Apste, Apšupė) Latvijos pasie­nio upė, senoji žemaičių ir kuršių siena, Bartuvos deš. intakas, 34,4 (su aukštupiu Vereta) km ilgio. Aukštupo versmės Margininkų k. Ylakių vl. Įteka į Bartuvą 4 km nuo Skuodo. Nuo 20,1 km žemupys sudaro Lietuvos-Latvijos sieną. Intakai Spiginys, Kaltis, Sartis, Vidvydis, Rungis. Baseino plotas 359 km2.

Apšeron Kaspijos marių vak. pusiasalis, 1400 km2 ploto, su daugeliu naftos šaltinių, kurių sritis apima 44 km2.

Apšlavas Utenos aps. Leliūnų vl. ež., 2,4km ilgio, ligi 300 m pločio, 43,6 ha ploto. Altitudė a. 160 m aukščiau jūros lygio.

Apšvieta (Apszvieta) literatūros ir moks­lo mėnesinis laikraštis. Leido Lietuvių Mokslo Draugystė Amerikoje. Ėjo 1892—1893. Iš viso pasirodė 1—15, kurių N. 1—6 1892 ir N.7—15 1893. Redagavo Plymouthe, Pa. Jonas Šliūpas. Spausdinta Tilžėje N.1 ir 7—15 M. Jankaus, N. 2-6 O. Maudero­dės spaustuvėje. Buvo skiriamas kairiosios krypties laisvamaniams, bet joje bendra­-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai