Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/226

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


mosferą ir dėl refrakcijos patenka i žemės šešėlio apimtą erdvę. Saulės A. įvyksta, kai mėnulis praeina tarp žemės ir saulės, t. y. kai saulė būva viename iš mėnulio kelio mazgų. Kadangi mėnulio atstumas nuo žemės svyruoja tarp 222.000 ir 253.000 mylių, dažnai mėnulio šešėlis visai žemės nesiekia, teužstodamas tik saulės disko vidurį. Toks A. vad. žiediniu. Kai mėnulio šešėlis pasiekia žemės paviršių, turime visišką saulės A. Tačiau šešėlis ir tuo atveju niekad neprašoksta 160 mylių skersmeny-je, todėl txk nedideliame žemės plote visiškas A. yra matomas. Visiško saulės A. metu galima stebėti aukštutinius saulės sluogsnius, saulės vainiką ir pnotuberancus.

Apteryx (Kivi) vištos didumo paukštis, plonu 16 cm snapu, kurio gale yra šnervės. Tai paukštis bėgikas, be uodegos. Kojos keturiais pirštais. Kūnas apaugęs ilgomis, palšvai rusvos spalvos plunksnomis. šie paukščiai nyksta ir terandami tik Naujoje Zelandijoje, kalnų giriose. Minta kirmėlaitėmis ir vabzdžiais. Bėgioja tyliai ir greitai.

Aptyclius amonitų kiauto raginis kalkinis dangtelis iš dviejų trikampių antvožė-lių. Jei dangtelis yra vieno antvožėlio, jis vad. anaptychus. Jų randamia juros periodo sluogsniuose skyrium nuo kiautelių.

Aptieka ž. Vaistinė.

Apuchtin Aleksandras (1823—1897) rusų biurokratas, Muravjovo 1862 siųstas užsienin pedagogikos studijuoti. 1879—1897 buvo Varšuvos mokslo apygardos globėju ir čia stengėsi mokyklose įgyvendinti Muravjovo idėjas, bet jo pastangos surusinti Lenkiją ir Varšuvos apygardai priklausomą lietuviškąją Užnemunę davė priešingų rezultatų.

Apuleius Aulus Lucius (g.a. 125—120 pr. Kr.) romėnų rašytojas ir oratorius. Išauklėjimą gavo Kartagenoje ir Atėnuose. Parašė Methamorphoses, pilną mitų, humoristinį novelinį romaną, vaizduojantį asilu virtusio nuotykius. Žinomiausias skyrius Amūras ir Psichė. Kiti naštai: Apologia si-ve oratio de magio, Florida (prakalbų, filosofinių raštų antologija), De Deo Socra-tis, De dogmate Platonis, De mundo ir kt. Visus jo veikalus išl. 1908 Helm ir Thomas.

Apulija (Le Puglie) p. r. Italijos dalis, 19.209 km2, 2.642.000 gyv. Mioceno laikais žemės nuslūgimo atskirta nuo Apeninų pusiasalio, bet sudaro jo kalnų tęsinį. Drėgmenų maža, dėl to javai sėjami tik ten, kur yna šaltinių. Daugiausia verčiamasi gyvulininkyste. Auginama vynuogių ir alyvos medžių. Miestai: Goggia, S. Severo, Lucera, Canossa, Barletta, Brindisi, Gallipoli, Tarentas ir kt.

Proistorikų tarpe išgarsėjo čia randamos A. vazos su savitais ornamentais. Jas gamino keletą šimtmečių pr. Kr. čia gyvenę japygai ir mesapai. Daugiausia surasta apvaliųjų vazų, siauru dugnu. Ąsos yra vazos pusrutulyje arba iškilusios ligi indo paviršiaus. Papuoštos juostelėmis, vertikalinėmis bei horizontalinėmis linijomis, brūkšneliais, rečiau geometriškomis linijomis pieštais gyvuliais ir augalais.

Apuokas—pelėda, ant galvos turinti porą ilgų plunksnų kuodukų. Lietuvoje pasitaiko didysis A. (Bubo bubo) ligi 70 cm ilgio, plėšrusis paukštis, išmargintas juodomis juostomis, palšai rudos spalvos. Akys oranžinės spalvos. Minta dideliais paukščiais, kiškiais, voverėmis ir kt. Seniau Lietuvoje buvo labai paplitęs, bet dideliems miškams išnykus, pasidarė retas paukštis; retas jis taip pat ir kituose Europos kraštuose. Todėl, kiaip gamtos paminklas, kuriam gresia pavojus visai išnykti, paprastai įstatymo yra globojamas. Kadangi didįjį A. puolia varnos ir kiti plėšrieji paukščiai, tai kartais prijaukintas A. medžiojant vartojamas priemone tiems paukščiams pritraukti. Mažasis A. (Asio otus), arba ausytoji pelėda, panašus į didįjį, bet tik 35 cm ilgio. Lietuvoje jų daug, ypač mažuose miškuose.

Minta pelėmis ir kitais smulkiais žinduoliais, kartais jaunais paukšteliais.

Apuokėlis (Otus scops) ligi 20 cm ilgio, pilkai rudos spalvos, geltonų akių. Gyvena Vid. ir pietinėje Europoje ir Afrikoje. Retkarčiais ir Lietuvoje pasitaiko.

Apuolė senovės kuršių sostinė, dabar Skuodo vi. kaimas ir dv. Seniausią žinią apie ją duoda Rimberto šv. Ansgaro gyvenimo aprašymas. Ten pasakojama, kad 853 Kr. g. švedų karalius Olafas su didele kariuomene puolė kuršius. Sunaikinęs jų mst. Seebur (Grobiną), per 5 dienas atvyko prie kuršių mst. Apulia, kuriame rado 15.000 karių. 8 dienas puldami, švedai neįstengė jo paimti. Dar kiartą puolę A.,

Apteryx (Kivi)

Didysis apuokas

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai