Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/229

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Aquila (lot. erelis) nuo Marijaus laikų romėnų legionų ženklas, žygyje nešamas legionų priekyje.

Aquila alba (lot. baltasis erelis) alchemikai tiaip vadino tariamąjį išminties akmenį.

Aquilaria Thymelaceae šeimos atogrąžų kraštų medžiai ir krūmai. Jų yra 6 svarbiausios rūšys, jų tarpe r. Indijos A. Agallocha Roxb. ir Kinų A. chinensis. Duoda vartojamą bažnyčiose smilkalams kvepiatį medį Aloe.

Aquilegia Ranunculaceae šeimos gra-žiažiedžiai ilgamečiai Europos, Azijos ir Amerikos augalai. Gražiausi: Amerikos A. vulgiaris L., A. californica Gray, Naujosios Meksikos A. glandulosa Fisch., A. chry-santha Gray Ir kt,

Aquiléja š. Italijos mst. 10.000 gyv. (1950). 1031 statyta katedra su 73 m

bokštu. 452 mst. sunaikino Atila. A. vyskupija įst. I a.

Aquilo (lot.; gr. bóreas) šiaurys vėjas (Donelaitis: ir šiaurys pasišiaušęs vėl mūs atlekia gandint).

Aquisgranum senasis Vokietijos Aacheno mst. pavadinimas.

Ar elementui Argonui pažymėti cheminis ženklas.

Ara (lot. aukuras) ž. Aukuro žvaigždynas.

Ara C. 'ir P. Amerikos papūgų giminė. Stipraus riesto snapo, plikiais, dažnai spalvotais skruostais, ilgomis, kylio pavidalo uodegomis. žinoma a. 20 rūšių. A. hya-zintina ligi 85 cm ilgio, mėlyna, aplink akį ir skruostus geltona dėmė. A. arau-na 80 cm ilgio, viršutinė kūno dalis mėlyna, apačia geltona. A. macao, vyrauja raudona spalva, antuodegls, plas-nojamos plunksnos geltonos. A. militaría 65 cm, vyrauja žalia spalva, kakta raudona, antuodegis, plasnojamos plunksnos šviesiai mėlynos. A. macawuanna 45 cm ilgio, melsvu viršugalviu ir ruda uodega. A. nobilis 34 cm ilgio, žalia, melsva kakta, sparno kraštas ir -apačia raudona. Būrys - papūgos (Psittaci), šeima - kilniosios papūgos (Psittacidae). Ai’a.ba ( ar. el Wadi) Jordano daubos tęsinys nuo Negyvosios jūros ligi Akabos įlankos. 180 km ilgumo akmenuota dykuma.

Araba, arba keturiais ratais jaučių traukiamas vežimas r. Indijoje. Dviem ratais medinis vežimas Mažojoje ir Centr. Azijoje.

Arabai semitų grupės tauta. Tikrieji A. tamsiaodžiai, juodaplaukiai, Vidutinio ū-gio, sauso veido. Pietiniai A., arba jemeni-tiai, yra tamsesni, sėsliai, labiau į žemės ūkį linkę. Jų yra dvi pagrindinės šakos: kalanai ir hymyarai. šiauriniai A., arba maadita'i (nisaritai), daugiausia klajoja. Praeityje pasižymėjo karo žygiais. Nutiesė islamo imperijos pagrindus. Jų yra dvi šakos: rabai ir mudara'i.

(Netikrieji A. tie pietinių Rytų nearabų kilmės gyventojai, kurie, islamui įsiviešpatavus, pasisavino A. kalbą, įsivyravusią Mezopotamijoje, Sirijoje ir kt. š. Afrikoje arabiškai kalba berberai.

Arabat Azovo jūros užmaris tarp Siva-šo marių ir Azovo jūros.

Arabeskas (pr. arabesque) 1) arabų ornamentai, pinti iš linijų, sudarą žvaigždes, mazgus. A. vadina ir renesansinius ornamentus iš lankstytų linijų, su girliandomis, augalų, fantastinių gyvulių ir žmonių figūromis ir kt. Tai vadina ir grotesku. 2) Viena pagrindinių baleto figūrų, ka-dia balerina stovi ant Vienos kojos, ant pirštų, o antra jos koja yra atsukama atgal ir horizontaliai, talijos lygmeniu arba aukščiau jos, ištiesiiama. Visas korpusas yra kiek į priekį palinkęs, ir abi rankos yra ištiestos į priekį.

Arabija (ar. Džasiret ai Arab — arabų sala) p. vak. Azijos pusiasalis 3.142.000 km2. Vakaruose supa Raudonoji jūra, pietuose Arabų jūra, rytuose Persų įlanka. A. žemės paviršius susidarė paskutiniajame geologiniame periode. Mezozoinio 'ir neo-zoinio periodo pradžioje čia buvo vandenynas. Oligoceno laikotarpyje A. vietoje iškilo vandenyno dugnas, sudarydamas Indijos-Afrikos žemyną. Trečiaeilio laikotarpio pabaigoje viršutinių žemės sluogsnių įlūžimai atskyrė A. pusiasalį nuo sau-sažemio. A. tapo plokščiakaine. Rytinė da-

Ara

Egipto stiliaus arabeskas

Italų renesanso arabeskas

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai