Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/230

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


lis — Omanas — paviršiaus struktūra skiriasi nuo kitos A. dalies. Omanas yra dalis Persijos kalnynų sistemos. Pajūriuose čia yra žemų lygumų. Iš š. r. į pietus eina Raudonoji (Nefud) dykuma, stepės ir neištirta Dahna dykuma. Kalnų gūbriai: !Nubbi šuaib 3140, Sabor 3000 m Jemene, eš šer 2750 m ir Makla 2000 m Hedžase. Be Jemeno krašto, nuolatinių upių nėra. Klimatas, išskyrus kalnuotą Jemeno dalį, kontinantiškas, sausas, vasarą labai karštas. žiemą įvairiose A. dalyse dideli temperatūros skirtumai. Vasarą vyrauja vak., p. vak. karšti vėjai, žiemą vėsesni š. rytų vėjai. Visa vid. A. dykuma a. 1.200 000 km- ploto. A. 60% ploto apima stepės, tik 4% apaugę miškais ar tinka žemės ūkiui. Augmenija primena Saharą. Tik liet'inges-nėse vietose (Jemene) auginama kavos, ryžių, kviečių, medvilnės, bananų, įvairių vaisių ir kt. Aukštesnėse vietose auga krūmokšniai, kalnuotų pakraščių kloniai apaugę amžinai žaliuojančiais miškais.

Gyvulija: liūtas, leopardas, hiena, šakalas, gazelė, strausas, arklys, avis, kupris ir kt.

Gyventojai yra daugiausia arabai (a. 6 mil.) , vietomis sumišę su negrais. Pietinėje dalyje gyvena indai, somalai, abi-sinai. Religijos: mahometonai, rytuose šiitai, Nedže vahabitai. Beduinai—arabai klajokliai verčiasi kuprių ir avių auginimu. Iš Sirijos eina glž. linija ligi Mekkos. Ligi I Pas. karo A. priklausė Turkijai, prieš 1925 ji buvo padalinta tarp nepriklausomų valstybių. Centre didž. plotą apima Nedž. Raudonosios jūros pakrašty Hedžas, 1924 —1925 vahabitų nukariautas ir prijungtas prie Nedžo. Sostinė Mekka a. .130.000 gyv.

-— svarbiausia mahometonų šventovė. Medinoje yra Mahometo karstas; Džldda uostas, per kurį eina beveik visas eksportas. Nedžui-Hedžasui nuo 1925 priklauso Asiro emiratas. Į pietus yra Jemen su sostine Sana (Oseir). Uostas Mokka. P. r. pakraščiuose anglai valdo Adeną, Perimą, Sokotra, Hadramaut prie Adeno įlankos ir Arabų jūros, uostas Makalla. Oman sultanatas su uostu Muskat. Jo rytų dalis kalnuota (Akdar kalnai ligi 3000 m), šią sritį supa Arabų jūra, Omano įlanka ir Persų įlanka. Katar teritorija su EI Bida mst. š. vak. Persų įlankos sultanatas Ku-veit su Kuveito mst. šiaurėje Transjorda-nija su Ammano mst. š. r. A. dalyje nepriklausomas Irakas.

K. S. Tiuitchell Saudi A. 1953;R. Lebkicher The A. of Ibn Saud 1952.

Istorija. A. vardas pirmą kartą minimas kyliaraščiuose IX pr. Kr. Seniausieji gyventojai buvo vėliau išnykę baidai. Senovės kultūros gyvenimas pasireiškė p. A. Ten lygiagreta viešpatavo įvairios dinastijos — sabijai, miniejai, (su Mariabos mst.), humaritai, (su sostine Sabota). Vid. ir. š. A. gyventojai buvo bastūnai, kurių nepavergė nei asiriečiai, nei babiloniečiai, nei egiptiečiai ir persai. Romėnai buvo nukariavę š. A. dalį. A. 100 pr. Kr. Sinajaus pusiasalio pakraštyje mst. Petrą buvo svarbus karavanų prekyboje taškas. 63 pr. Kr. A. gyvenę navatie-čiai pasidavė romėnams Pompėjaus žygio metu. Imp. Trajanu'i viešpataujant, 105 Kr. g buvo romėnų nukariauta š. A. dalis. Trajanui mirus, A. tik nominaliai priklausė romėnams. 525 Kr. g. įsiveržę etiopai panaikino A. nepriklausomybę, bet 624 mahometonai ją atstatė. Islamo kūrėjas Mahometas drauge įkūrė ir didžiąją A. valstybę. Surinkęs bastūnų gimines, sudarė jėgą, suvaidinusią žmonijos istorijoje didelį vaidmenį. Arabai peržengė savo giminės sienas ir trijose pasaulio dalyse įkūrė galingas valstybes. 1258 Azijos ara- bų valstybė — Bagdado kalifatas žlugo. Ilgiau laikėsi mepriklausomi Afrikoje ir p. vak. Europoje, iš kur tik 1492 arabai buvo išstumti į Afriką. Didžiosioms A. valstybėms žlugus, A. susiskaldę į visą eilę mažų valstybėlių, išlaikiusių .nepriklausomybę ir turkams iš šiaurės A. užimant. Ilgiausiai turkams priešinosi Jemenas ir jiems pasidavė tik 1570. Bet jį dar 1630— 1840 valdė Ali giminės kunigaikščiai. I A. veržėsi ir portugalai, 1508 — 1659 valdę Maskatą. XVIII a. pradžioje A. iškilo Mahometo abd-ul Vahabo įk. vahabitų sekta, kuri siekė grąžinti Islamui jo pirmykštę skaistybę. Sektai ilgainiui paplitus visoje vid. A., 1811 turkų sultonas pavedė Egipto valdytojui Mehemed Ali vahabitus numalšinti. Sukilėliai buvo nustumti į vid. A., ir Mehemed Ali sultono vardu pradėjo valdyti vak. A. ir iš dalies Jemeną. A. XX a. A. siautė vidaus kovos. I Pasaul. karo metu anglai kurstė vahabitų valdovą Ibn Saudą prieš turkus, bet tai nepavyko. Did. Mekkos šerifas Hussein pasiskelbė nepriklausomu ir .1917 įk. Hedžaso karaliją. 1924 panaikinus turkams Osmano ka-

Arabų legiono kariai

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai