Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/239

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


centrinis plateau, Bohemijos masyvas ir kt., arba grandinių kalnų uolienos vidurinėse ašyse, pvz. Alpių, Himalajų, Andų. Lietuvoje A. E. sluogsniai į paviršių neišeina. Jie yra didelėje gelmėje, užnešti jaunesnių periodų sluogsnių.

Archaizmas (gr. archaismos) senovinis, dabar paprastai žmonių kalboj jau nebevartojamas žodis arba posakis, taip pat dabar nebepažįstama, pasenusi atskira žodžio lytis, pvz. M. Mažvydo kariaujimas— kariavimas, vardana—vardan, dangusu— danguose, J. Bretkūno pamokykiem—pamokyk mane, bit buvęs—buvo buvęs, M. Daukšos pardostė — pardavimas, vartuo-semp — prie vartų, K. Sirvydo ašva—kumelė, mitas — išlaidos, kaštas ir kt. Tam tikrais atvejais A. yra stilistiniais sumetimais vartojami literatūriniuose kūriniuose, pvz. J. Baltrušaičio Poezijoje sakoma: žemės vargas atsikėlė, Ir užgeso kibirkštėlė,— Vaidas mirusių dienų Iš senovės pelenų, čia vaidas reiškia ne kivirčą, bet vaidenimąsi, vaidalą ar fantomą ar pan. ir sietinas su vaizdas—paveikslas.

Archangelas ž. Arkangelas.

Archangelica ž. šventagaršvė.

Archangelsk š. Rusijos uostas prie Dvi-nos žiočių. 275.000 gyv. (1950). Įk. 1584 ir ligi Petrapilio įkūrimo buvo vienintelis Rusijos uostas. Po 1863 sukilimo daugelio lietuvių trėmimo vieta.

Archangelskij 1) Aleksandras (1854—1926) rusų senovės literatūros istorikas, 1882 — 1908 Kazanės univ. prof. Kai kurie jo darbai liečia Lietuvos gudus ir ukrainiečius: Očerki iz istorii zapadno russkoj literatury XVI - XVII 1888 ir kt.

2) Andrius (1879—1940) rusų geologas, Mokslų akademijos narys, išsp. Ob-zor geologieeskago stroenija Evropejskoj Rossii ir kt.

Arche (gr.) pirmoji priežastis, pagrindinis principas, kilmė.

Archebius 130 — 125 pr. Kr. Baktrijos (Persijoje) kanalius, susektas iš 1835 rasto senovės pinigo graikiško ir baktriško užrašo.

Archegone kai kurių bežiedžių augalų lytinio visimo organas, kuriame išsirita apvaisintas kiaušinis—ląstelė.

Arohegoniatae augalai su arcegone. Apima samanas ir paparčius.

Archelaios 1) 413—390 Makedonijos karalius, graikų kultūros skleidėjas. Steigė miestus, pakėlė krašto pramonę ir pavertė Makedoniją stipria valstybe. Nužudytas sąmokslininkų, nepakentusių jo įvestų inaujovių.

2) žydų karaliaus Erodo Didžiojo sūnus ir įpėdinis, numalšinęs žydų sukilimą, valdęs Judėją, Samariją ir įdūmė ją, bet romėnų ištremtas Galijon. 3) V a. pr. Kr. graikų filosofas, Anaksa-goro mokinys, jam mirus vadovavęs jo įsteigtai Lampsakose mokyklai. Paskiau mokė Atėnuose. Drauge su Anaksimenu, Diogenu ir iš dalies ir Anaksimandru atstovavo ioniečių gamtos filosofijai.

4) A. 125 pr. Kr. gyvenęs graikų skulptorius, pagarsėjęs marmoro bareljefu Homero apoteozė.

Archemliolz Jonas Vilius (1743 — 1812) vokiečių istorikas, išsp. England u. Italien 1785, Annalen d. britischen Geschichte nuo 1789, Geschichte d. siebenjaehrigen Krieges >^1893, Geschichte Gustav Wasas 1811 ir kt.

A rch e ograf ie e sk i j Sbornik Vilniaus Mokslų Apygardos 1867—1874, 1890, 1900, 1902 ir 1904 išleistas rinkinys 14 tomų, daugiausia nušviečiančių stačiatikių bažnyčios padėtį D. L. Kunigaikštystėje.

Archeografija padedamoji istorijos mokslų sritis, kuri renka žinias apie 'istorijos rašto šaltinius, juos mokslo reikalams aprašo ir skelbia.

Archeografijos komisijos. Rusijoje tai buvusios mokslo įstaigos, kurioms buvo pavesta rūpintis archeografijos reikalais. Petrapilio A. K. buvo įst. 1834. Tarp daugelio jos išleistų istorijos šaltinių, yra ir Lietuvos istorijai pažinti leidiniai: Akty, otnosiaščijasia k istorii Zapadnoj Rossii 1846—1853 (5 tomai), Akty, otnosiaščijasia k istorii Južnoj i Zapadnoj Rossii (15 tomų), Dnevnik Liublinskago seimą 1869, Zapadnorusskija Letopisi 1907, keturi tomai Lietuvos metrikos aktų (1903, 1910, 1914, 1915) ir kt. Juos leidžiant dirbo žymiausieji rusų istorikai. Kijevo A. K., vad. Kijevo komisija senovės aktams tirti, įst. 1843. Jos leidinių ruošime dalyvavo ir eilė istorikų, tyrinėjusių Lietuvos istoriją — V. Antonovič, M. Vladimirskij Budanov, M. Jasinskij ir kt. Nemaža jos paskelbtos archyvinės medžiagos turi didelę reikšmę ir Lietuvos istorijai. Vilniaus A. K. vadinta 1864 įst. prie Vilniaus centrinio archyvo komisija senovės aktams tirti ir leisti. Prieš tai jau 1842 Vilniuje įsteigta laikina komisija Lietuvos archyvams tirti, kuri 1843 išl. 2 t. Sobranie drevnich aktov i gramot goro-dov Vilna, Kovna, Trok. Po to Vilniaus arheografijos klausimais rūpinosi Vilniaus archeologijos komisija. Vilniaus A. K. leidiniai pasižymi diletantizmu ir rusiška stačiatikiška tendencija, labai mažinančia jų mokslinę vertę. Svarbiausieji jos leidiniai - 39 tomai (40-as nebaigtas spausdinti dėl karo) aktų. Be to, atskirai išleista 1559 L. D. K. girių revizija, 1641 gir'ių Ordinacija ir kt. Savo leidiniams medžiagą A. K. ėmė iš Vilniaus centr. archyvo ir

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai