Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/249

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


kos: Jekoba Klane barda 1923, Svetas An-gelikas mats 1925, Mužibas uzvara .1927 ir kt. Parašė keletą lotynų kalbos vadovėlių.

Ardente muzikoje reiškia karštai, aistringai.

Ardėnų perkasas 88 km ilgio, Prancūzijoje, Ardėnų dep. Jungia Meuse ir Aisne upes.

Ardėnų (Ardennes) dep. š. r. Prancūzijoje. 5253 km2, apie 300.000 gyv.

Ardickas Juozas (g. 1887 Žėglių kaime, žvirgždaičių vi.). 1912 baigė gyvulininkystės ir pienininkystės mokyklą. Ir tuojau ėmėsi organizuoti koperatyvines pienines ir gyvulių kontrolės ratelius. Nuo 1922 dirbo žemės ūkio ministerijoje, nuo 1927 žemės Ūkio Rūmų gyvulininkystės skyriaus vedėjas. Mikų Dėdės slapyvardžiu, dar prieš I Pas. karą, bendnadarbiavo Vilniaus žiniose, Lietuvos ūkininke, Lietuvos žiniose. ¡Nepr.Lietuvoje bendr. dar Lietuvoje, Klaipėdos žiniose, Trimite, Mūsų Rytojuje, ūkininko Patarėjuje, Pieno ir Gyvulių Ūkyje ir kt. 1927—1931 redagavo radijo savaitraštį Ūkis ir Gyvenimas, 1931 —1932 Pieno ir Gyvulių Ūkį. Nuo 1931 Lietuvos pienininkų ir kontrolasistentų sąjungos valdybos pirmininkas.

Ardigo Robertas (1828—1920) italų filosofas pozityvistas. Pradėjęs materialisti-iniu pozityvizmu, senatvėje palinko į kan-t'izmą. Comte pozityvizmą grindė sociologija, o A. ieškojo jam pagrindo psichologijoje. Buvęs Mantuos kanauninkas, 1871 išsiskyrė su bažnyčia ir tai 1879 paaiškinęs savo veikale La morale de'i positivisti. 1881 —1900 Paduos univ. prof. Išsp. La psicho-logia come scienza positiva 1871, La for-mazione naturele nei fattio dėl sistema so-lare 1877 ir kt. 1882—1912 išleisti jo veikalai Opere filosofiche.

Andilan ž. Kurdistanas.

Ardisia Myrsinaceae šeimos atogrąžų kraštų krūmai storais blizgančiais lapais. A. crenulata Sims iš kinų. Dekoratyvinis augalas ligi 2 m aukščio.

Arditi Lodo vico (1822-1903) italų smuikininkas ir kompozitorius. Parašė operas: Plėšikai 1841, šnipas 1856. Pagarsėjo valso dainomis II bacio, La stella. 1896 išl. atsiminimus My reminiscences.

Ardito (it.) muzikoje reiškia drąsiai.

Ardmore JAV miestai: 1) Oklahomos vlst. a. 17.000 gyv. 2) Pennsylvanijoje 10.000 gyv

Arduin (m. 1016) Ivrėjos markgrafas. Vokietijos imperatorių Ottono ir Henriko II priešas, mėginęs atplėšti šiaurės Italijos miestus. 1002 išrinktas laingobardų karaliumi. 1004 Henriko II pašalintas.

Andžyr 1) (Ardešir, Artešis) A.I B a-b e g a u, III a. Kr. g. persų monarchijos atgaivintojas, romėnų pramintas Arta-kserksu IV. Sassanidų dinastijos įkūrėjas. 226 išlaisvino persus iš partų valdžios, nukariavo Armėniją, bet neįstengė iš Romos valstybės atimti Sirijos ir Mezopotamijos. Valdė Persiją 224—242 Kr. g. Atgaivino seną persų kultūrą, Zoroastro tikybą ir ugnies garbinimą.

2) A. II (lot. Artakserkses V) 380—384 Sassonidų dinastijos persų karalius.

3) A. III ( Artakserkses VI) 628 vaiku paskelbtas persų karaliumi, bet po metų nužudytas.

Ardžis D ag; (Erdžis Dag) Maž. Azijos kalnas Angoros vilajete, 3960 m aukščio.

Area (lot.) anatomijoje vartojamas terminas pažymėti atitinkamoms kūno vietoms, pvz. A. acústica ketvirtojo smegenų skilvelio dugno duobutėje esąs Laukelis.

Area (lot.) romėnų atvira aikštė, aplink šventyklą ar rūmus, taip pat aikštė skirta žaidimams, cirkui. Jas apstatydiavo dievų statulomis ir vadindavo atskirų dievų vardais.

Arealas (lot. area-aikštė) 1) žemės plotas, nuo kurio mokamas žemės mokestis.

2) Augalų geografijoje kokio augalo apimamas plotas.

Areca Catechu h. Palmae šeimos rytų Indijos ir Malajų salyno medis, duodąs svaiginančių savybių turinčius riešutus (nuces Arecae).

Arecibo Puerto Riaos salos uostas. 26.134 gyv.

Arecinae Palmae šeimos pošeimė. Jai priklauso Areca, Oaryota Chamaedorea, Kentia, Oreodoxa, Oenocarpus.

Arėjas Vitkauskas ž. Vitkauskas.

Arelatas (Arelate) vid. amžių karalija, 879 Kr. g. grafo Boso įk. iš Burgundijos dalies, gavusi vardą nuo Aries mst. Vad. ir Burgundijos Cisjurana. Nuo 1032 atiteko vokiečių imp. Konradui II. XIV a. didesnioji dalis atiteko Prancūzijai, ir pats A. vardas nuo to laiko išnyko.

Ardėnai

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai