Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/287

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


T a p y b a senovėje buvo išplitusi daugiausia mlniatūrinė. žiinomos Aktha-maro, Ani freskos buvo atliktos gruzinų menininkų. Miniatūra, lygiai kaip ir skulptūra, eina senovės rytų tradicijomis ir vaizduoja senovės Rytų temas. Krikščioniškoji ikonografija artino tapybą su kai kuriomis Bizantijos ir Sirijos kompozicijomis. Persų miniatiūrai tobulėjant, armėnų tapyba dažnai patekdavo jos įtakon. A. tapyboje iškilo Didžiosios ir Mažosios A. mokyklos. Paskutiniojoje žymu liaudies kūrybos įtakos.

A. M. reikšmė bendrajai meno raidai parėjo nuo A. geografinės padėties ir istorinio likimo. Santykiaudama istorijos būvyje su senovės Azija, romėnais, persais, arabais, Bizantija ir net su vak. Europos sritimis, A. nutiesė tiltą tarp Europos ir Rytų. A. M. Ilgai buvo laikomas bizantinio meno dalimi, tačiau vėliau buvo nustatytas ir A. M. savarankiškumas. A. architektūra turėjo įtakos vid. amžių architektūrai, ypač bonios formavimuisi. Armėnų plastika atsirado tada, kai Europa ir net Rytai nustojo vartoti monumentalinį reljefą. Tuo būdu A. M., būdamas visuotinio meno plėtimosi grandimi, ir užkišo čia susidariusią spragą.

J. Strzygoivski Baukunst d. Armenier 1918; J. BaltmSaitis Etudes sur l’art medieval en Georgie ei en Armenie 1929; (”) Le probleme d’ogive et et ¡’Armenie 1949.

Armenukas Seredžiaus vi. upelis, Armenos (Nemuno) kair. intakas, 8,8 km ilgio. Baseino plotas 20 km2.

Armer Konrad (Vargšas Konradas) tokį vardą buvo priėmusi 1514 Wuerttemberge susidariusi kaimiečių sąjunga prieš hercogą Ulrichą. Tačiau ji, dėl vienybės suokalbininkų tarpe trūkumo, greitai buvo įveikta, jos vadovas Hans Vollmar pakartas, o jo padėjėjai nuplakti ar ištremti.

Armfelt Gustaf Mauritz (1757 Suomijoje —1814). Nuo 1780 Švedijos Gustavo III patarėjas. 1790 Stockholmo gubernatorius, paskiau pasiuntinys Italijoje. Kurį laiką buvo pabėgęs Rusijon. 1802—1804 Švedijos pasiuntinys Vienoje. 1805—1807 'ir 1808 vadovavo švedų kariuomenei Pomeranijoje ir ’Norvegijoje. .1811 buvo iš Švedijos ištremtas, grįžo Suomijon. Rusijai okupavus Suomiją, gyveno Petrapilyje, kur turėjo įtakos ir carui Aleksandrui I ir įkalbinėjo jį duoti Lietuvai panašią savivaldą, kokią gavo Suomija.

Armija plačia prasme visa valstybės kariuomenė, siauresne prasme aukštesnysis strateginis kariuomenės junginys, sudarytas tam tikram uždaviniui atlikti. Atskiros armijos būdavo vadinamos arba eilės numeriu, ar jos vado vardu, ar vardu tos vietovės, kurioje jai tekdavo veikti.

Armijos bazė šaltiniai, iš kurių armija gauna visus jai ir kovos veiksmams reika- lingus išteklius: maistą, amuniciją, inži-

nierijos reikmenis, tvarsliavą, pašarą ir kt.

Armijos intendantūra įstaiga, kuri aprūpina armiją patalpomis, rūbais, apranga, maistu, pašaru ir lėšomis.

Armijos štabas padedamasis armijos vado organas, jo darbo įrankis. Jam vadovauja A. š. viršininkas. A. š. paprastai dalinami į skyrius: organizacijos ir sudėties, informacijų, operacijų 'ir susisiekimo, trasnporto, tiekimo ir evakuacijos.

Armijos vadas aukštasis kariuomenės karininkas, paprastai generolas, kuris vadovauja armijai. Jis klauso armijų grupės vado arba tiesiai vyriausiojo kariuomenės vado, kurio direktyvomis arba įsakymais jis vadovaujasi savo veiksmuose.

Armillaria. ž. Kelmutis.

Armilas (Armillae) senoviškas, dabar nebevartojamas astronominis įrankis. Jis sudarytas iš eilės metalinių tam tikru būdu savitarpyje sujungtų apskritimų ir lankų. Visi tie apskritimai vaizduoja atskiras dangaus koordinatų sistemas. Turi taikiklius (dioptras) dangaus objektams stebėti.

Arminaitė Vlada (g. 1894 II 24 Marijampolėje) mokytoja. I Pasaulinio karo metu Voroneže lankė mokytojų institutą. Lietuvon grįžusi dirbo mokytoja Noragėliuose, Kauno pavyzdinėje pr. mokykloje, Šančiuose ir kt. 1922 išl. Blaivaus jaunimo auklėjimo reikalu. Bendradarbiavo mūsų pedagoginėje spaudoje.

Arminas 1) Aleksandras (g. 1908 XII 2 Ožkabalių k. Vilkaviškio aps.) poetas. rašąs slapyvardžiu Venancijus Ališas. 1931 baigė Vilkaviškio kun. seminariją. Paskui greitai išvyko į Braziliją. 1933-1942 buvo Sao Paulo lietuviu kolonijos klebonas. Redagavo ten laikraštį šviesą. Vėliau klebonas brazilų parapijose ir seserų pranciškiečių vienuolyno kapelionas. Gyvendamas Brazilijoje pradėjo rašyti eiles ir spausdinti Židiny, Dienovidy, Drauge, Studentų žody ir kt. Išsp. Sao Bento varpai (Kaune), Anapus marių (nebaigta), Cascata Cristali-na, Pietij Kryžius 1948. A. poezija klasikinės formos, simbolinio pobūdžio, įpinta į Pietų Amerikos peizažą.

2) Petras (1853 VI 16/28 Degsniškių k. Vilkaviškio par. — 1885 III 18 Marijampolėje) poetas, aušrininkas. Išėjęs porą Marijampolės aps. mokyklos (nuo 1867 gimnazijos) klasių, .1869 A. stojo į Veiverių pedagoginius kursus (netrukus virtusius sem'inarija) ir 1871 juos baigęs, buvo

Kun. A. Arminas-Ališas

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai