Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/311

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


rano šumerai. Vėliau su ja.s sumišo, perėmę jų raštą ir kultūrą, ateiviai semitai. Iš seniausios A. istorijos laikų teišliko legendos apie įkūrusi Ninivijos mst. karalių ¡Niną ir jo žmoną Semiramidę, kuri valdė A. vyrui mirus ir buvo išgarsėjusi savo statybomis ir karo žygiais. Kadangi jos vardas minimas ir vėlesnių laikų paminkluose, tai ji laikoma istoriniu asmeniu. XIX a. pr. Kr. A. sudarydavo pateisų valdomos nedidelės valstybėlės. XV a. pr. Kr. priklausė Mitanijai, o pietinė dalis su miestu Aššur buvo Babilonijos vasalas. XIII a. pradžioje A. nusikratė Mitanijos valdžios ir kariavo su Babilonija. Patikrintą A. istoriją pradeda Salmanassaras (I) šulman (u)—ašarid(u) (1280—1260). Jis žygiavo į Armėniją, prie A. prijungė vak. Mitanijos provincijas ir ten kūrė karines kolonijas. Jo įpėdinis Tukulti-Ninur-ta I (1243—1221) buvo laikinai užgrobęs Babiloniją. XII a. pr. Kr. pabaigoje Tiglat -P'ileser I (1117—1080), žygiuodamas prieš Armėniją ir Siriją, pasiekė Viduržemio jūrą. Vėlesnių 150 metų istorija yra maža žinoma. Bet toliau ji yra smulkiai aprašyta specialiai istoriniams užrašams daryti skirtų valdininkų—epomenų. Vidurinės A. istorijos laikotarpy karalius plėšikus pakeitė karaliai užkariautojai, veikę pagal iš anksto sudarytą planą pasaulinei imperijai sudaryti. Asurnazarpal (Aššurnasirapli) (884—859) nukariavo aramėjų tauteles ir Foinikiją, pasiekė Viduržemio jūrą ir pavergė Siriją. Pastatė Nimrudo rūmus. Jo įpėdinis Salmanassar III (šulmanašarid) (859—824) varė tokią pat politiką, bet jo gruobanišk'iems nukariavimams sustabdyti buvo sudaryta Sirijos valstybėlių koalicija, kuri laikinai juos ir sustabdė. Nuo jo laikų kartais Babilonas tapdavo A. vasalu. Didžiausią galybę A. pasiekė savo naujosios istorijos laikotarpyje (746 — 612 pr. Kr.). A. pradedama vartoti karams ir samdyta kariuomenė. Reikalingoms lėšoms gauti nuolatos kariaujama. Nors valstybės iždas iš tų karų daug laimėdavo, bet nukariautos valstybės apkrautos nepakeliamais mokesčiais nuolatos sukildavo. Savo valdžiai sustiprinti valdovai stengėsi paversti tas valstybes paprastomis provincijomis. Numalšinę sukilimus, A. valdovai sukilusių kraštų gyventojus iškeldavo Į krašto gilumą, o jų vietoje įkurdindavo asiriečius. Tais laikais A. valstybei priklausė ir babiloniečiai, šioje Asirijos-Babilo-nijos valstybėje ėjo nuolatinė kova tarp žynių ir karių luomo. A. valdovams tekdavo laviruoti tarp dviejų įtakingų, viena kitai priešingų partijų. Tiglat Pileser III (Tu-kulti-apil-ešarra) (745—727), Biblijoje žinomas Fula arba Pula vardu, prijungė Babiloną. Išžudęs daugelį žynių, jų turtą pasisavino. Pavergęs Elamą, jo gyventojus iškėlė į A. Sargon II (šaarukin) (721— 705) įkūrė paskutinę A. dinastiją, žynių paramos ieškodamas, jiems grąžino senas privilegijas ir atleido juos nuo mokesčių ir karo tarnybos. 'Nukariavęs Samariją, sunaikino izraelitų valstybę ir per 27.000 jos gyventojų išvarė į nelaisvę, o į jų vietą atkėlė kolonistus iš Babilonijos. Jo laikais įvyko Babilonijos vadovaujamas sukilimas, kuriame susijungę su Elamu veikė Chal-kedonijos karalius Maradoch Baladan 'ir prie koalicijos prisidėjęs Egiptas. Tačiau tuos karus A. laimėjo. Sargono įpėdinis Sencherib (Sinaherib) (705 — 681) perėjo karių partijos pusėn ir, numalšinęs Babilonijos sukilimą, sugriovė patį Babiloną. Bet jis buvo savo sūnų nužudytas. Jo sūnus Asarchadon (Aš šur-ache-iddin, 680 —• 669) susitaikė su žyniais, atstatė sugriautą Babiloną ir jo šventoves. Jam valdant, prie A. buvo prijungtas Egiptas. Bet prievarta sulipdyta valstybė tik teroru laikėsi. Asurbanipalui (Aššurbanapli) (669 —639) teko vieną po kitos malšinti sukylančias provincijas ir vasalines valstybes. Egiptas atsiskyrė. Bet ir šio valdovo laikais A. valdžioje buvo plotai nuo Nubijos ligi r. Elamo ir nuo Viduržemio jūros ligi Persų įlankos. Prie Nabupolossaro (Nabu-aplan-usur) A. buvo nukariauta midų ir babiloniečių. 612 pr. Kr. buvo paimta Ni~ nivija: tatai davė progos A. pavergtiems kraštams atsiskirti. Samdomoji kariuomenė gintis nenorėjo, o šiaip krašto gyventojai nematė reikalo rūpintis A. likimu.

Asirijos kultūros pagrindą sudarė šumerų kultūra: religiją, mokslą :r literatūrą ji perėmė iš Babilonijos. Grynai asiriškoji dievybė buvo valstybės ir karo dievas Aššur. Iš jo vardo ėjo pačios tautos, sostinės ir kai kurių valdovų vardai. Babiloniečių derliaus deivė Ištar A. virto karo deive. Ypatingai buvo gerbiamas karo dievas Nergal.

C Bezold Ninive u. Babylon 4 leid. 1946; Sidney Smith Early history of A. 1928.

Asirijos menas. Seniausi A. meno paminklai priskiriami šumerų civilizacijai.

Assur šventovė (Rėkinstrukcija)

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai