Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/312

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis buvo peržiūrėtas


1) Nežinomojo dievo bareljefas (VIII a. pr. Kr.); 2) Sparnuotas jautis

Architektūra. Šumerų archi­tektūros liekanti rasta Aššure. Pastatyta a. 3000 pr. Kr. Ištar šventovė priskiriama bendram Mesopotamijos tipui, kaip ir kiti Ur-Nino laikotarpio vėlesni paminklai. Tai nedidelis keturkampis molio plytų pa­statas, statomas ant aukštos iškilos prieš didelį kiemą. Didieji rūmai Nimrude, Chosabade, Ninivijoje, Tell-Ahmare pradeda­mi statyti IX a. pr. Kr. Jų forma vaizduo­ja tikrą klasikinį asirų pastatą. Tuos architektūros bruožus asiriečiai paveldėjo iš šumerų, o laiptinį bokštą — zikkuratą — iš chaldėjų architektūros. Iš hetiitų pavel­dėjo miesto vartų formą. A. architektūros

Karaliaus Asurnazarpalo rūmų sienos bareljefas

būdingiausios savybės yra milžiniškas maš­tabas, didelis pirminio pastato paįvairini­mas ir viso plano decentralizacija. Chorsbado aikštei pakelti suvartota a. 1.300.000 m2 žemės, šiuose rūmuose surasta 186 sa­lės — karališki apartamentai, šventovės ir tarnams skirtos patalpos. Kiekviena tų pa­ statų grupė buvo statoma aplink atskirą kiemą. A. rūmai — tai tikras sugriozdintų pastatų miestas. Chorsabado sienos yra 1760 m x 1685 m ir kas 27 m sutvirtintos bokštais, kurių ten yra 167. Tarp dviejų kiemų yra nevienodo platumo bokštas — tunelis. Miesto vartai buvo skiriami ne vien miestų apsaugai, bet ir vyriausybės iškil­mingiems susirinkimams. Prieš vartus, fa­sadus ir duris statomi sfinksai, dekoratyvinės kolonos. Kartais ištisos sienos išklo­jamos emaliuotomis plytomis. Salės apsta­tytos bareljefinėmis skulptūromis.

Skulptūros paminklai paprastai vaizduoja sfinksus, sparnuotus jaučius ir liūtus. Sparnai užbaigiami tiesia horizon­taline linija. Gyvuliai vaizduojami penkio­mis kojomis, kurių iš vienos pusės mato­mos tik keturios. Paprastos statulos labai retai terandamos. A. skulptūra labiausiai pasireiškė bareljefuose. Pagrindinė ritmiš­koji tema begalinės figūrų siluetų procesi­jos. Visi judesiai ir gestai rituališki. Tik žvėrių figūros pasižymi gyvumu. Simboli­nėmis ornamentinėmis figūromis be per­spektyvos sukurtas peizažas primena seno­višką žemėlapį. Svarbiausi A. skulptūros paminklai buvo surasti Nimrude, Chorsbade, Ninivijoje. Pirmieji paminklai turi sugriozdintą kompoziciją, vėliau reljefas tampa aiškesnis. Ninivijos skulptūros figū­rų dydis mažėja ir jų skaičius auga.

Tapybos, kuri be abejo vaidino svar­bų vaidmenį rūmus puošiant labai maža te­išliko. Nimrude ir Tell Ahmare išlikę frag­mentai rodo, kad ji buvo daugiausia dekoratyvinio pobūdžio. Vaizduojamojo meno kompozicija seka pagrindiniais skulptūros principais.

Taikomasis menas išsiplėtė keramikoje, vazose, induose, brangiųjų me­talų ir dramblio kaulo dirbiniuose. Puošybiniame elemente atgijo visos šumerų se­novės baidyklės, visa senovės Azijos fauna.

A. M. organiškai yra susijęs su Azijos civilizacijos ciklu Drauge su hetitų menu jisai atgaivino Azijos kūrybines jėgas. A. M. klestėjo drauge su Babilono menu ir paruošė dirvą jau bręstančiam persų me­no klestėjimui.

G. Conteneau Manuel d’Archiologie orientale 1931 III; A. Wallis Budge Assyrian Sculptures in the British Museum 1914; Schaefs-Andre Die Kunst des Alten Orients 3 leid. 1942.

Asiriologija yra mokslas tiriąs asirų, babiloniečių, šumerų, chaldėjų, hetitų, senovės persų, elamiečių kultūrą, kalbą, tiky­

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai