Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/346

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis buvo peržiūrėtas


įstatymus, vieni juos ir žinojo, nes rašytų įstatymų tada dar nebuvo.

A.630pr.Kr.Kylonas mėgino valdžią nuversti, bet nepavyko. Liaudis ėmė bruzdėti, reikalaudama, kad įstatymai būtų viešai paskelbti. Tam tikslui a. 621 buvo paskirtas Drakonas, kuris sutvarkė įstatymus ir juos viešai paskelbė, bet aristokratai ir toliau savo nuožiūra valdė. Jų rankose buvo visa žemė ir kiti turtai, o liaudis, skolose paskendusi, skurdo. 594 Solonas panaikino visas skolas, išlaisvino ūkininkus iš didžiųjų žemės savininkų priklausymo, nustatė maksimumą žemės, kuri gali vienam savininkui priklausyti, įvedė naujus matus ir saikus, sutvarkė prekybą ir visus atėniečius pagal turtą paskirstė į 4 klases. I — buvo patikimos visos aukščiausios valdinės Vietos, II ir III — žemesniosios vietos, o IV — kad ir nebuvo prie valdymo prileista, bet gavo teisę dalyvauti tautos susirinkimuose (Ekklesia). Solono reformos nepatenkino liaudies ir pažeidė aristokratų interesus. Partijų kovoms prasidėjus, visuomenė susiskirstė į 3 partijas: 1) lygumų gyventojus (aristokratiją) pediakoi, 2) pajūrio gyventojus (amatininkus, darbininkus, smulkius prekybininkus) paralioi ir 3) kalnų gyventojus (neturtingus Attikos ūkininkus) diakrioi.A.560 kalnėnų vadui Peisistratui pavyko į savo rankas paimti valdžią ir tapti nevaržomu valdovu (tyrannos). Jis nutildė partijų kovas, sutvarkė Ir išpuošė miestą ir, išdalindamas mažais sklypais konfiskuotas iš aristokratų žemes, sustiprino smulkiuosius ūkininkus. Jam valdant, pakilo prekyba, pramonė ir m iestelėnų luomas. Peisistrato sūnus Hipparchas sekė tėvo pėdomis, bet 514 buvo nužudytas. Jo broliui Hippiul pradėjus žiauriai valdyti, 510 aristokratai pasikvietė pagalbon spar tiečius ir jį nuvertė. Partijų kovos vėl užvirė, bet miestelėnai buvo jau tiek sustiprėję, kad lengvai į savo rankas paėmė valdžią. 508 jų vadas Kleistenes suskirstė visą A. teritoriją į 3 dalis: Atėnų miestą, pajūrį ir likusią Attikos dalį, Atėniečiai buvo suskirstyti į 10 filų (giminių). Kiekvienoje filoje buvo ir Atėnų miestelėnų, ir pajūrėnų, ir provincijos ūkininkų. Kiekviena fila buvo padalyta valsčiais (dem oi), kurių pradžioje buvo 100, o vėliau ligi 174. Įstatymų leidimas buvo pavestas A. tautos susirinkimui. Vykdomoji valdžia buvo patikėta kasmet filose renkamam 500 atstovų susirinkimui (bule). Teismo funkcijas atlikdavo 6000 teisėjų beliastų. Karo reikalus tvarkė renkamoji 10 strategų kolegija. Archontų buvo 10. Aeropagui buvo palikta teisė prižiūrėti įstatymų vykdymą.

Jaunajai demokratijai teko visų pirma kovoti su aristokratiškais Tėbais ir Sparta. Paskiau užėjo persų karai. 490 Maratono lygumoje atėniečiams pavyko atremti pirmą persų puolimą. Valdžios priekyje stojo Maratono kovos laimėtojas Temistokles. Vėl buvo pakeista valstybinė santvarka. Archontai buvo jau neberenkami, bet burtais skiriami ir virto paprastais valdininkais. Iš 10 strategų vieną tauta rinko vyriausiuoju karo vadu. Temistokles organizavo laivyną, kuris nulėmė Salamino kautynes ir atrėmė persų puolimą. Spartai nesiryžtant tęsti karo su persais, sukilo prieš ją joniečiai ir prisidėjo prie A., su kuriais 478 sudarė sąjungą. Sąjungos centru buvo paversta Deloso sala. A. vadovaujant, prie šios sąjungos ilgainiui prisidėjo ligi 200 miestų. Sąjungos laivynas, atėniečio Kimomo vadovaujamas, išvijo persus iš Trakijos pakraščių.

Tuo tarpu pasigrobęs valdžią Efialtes 462 atėmė aeropago politines teises, palikęs vien sakralines. Efialtes buvo nužudytas,o jo vieton stojo Perik1is, kuris tą reformą įvykdė. Aristokratas Kimonas buvo ištremtas. Atėniečiai sudarė sąjungą su Spartos priešais — Argosu, Tesalija, Megara. Po sunkių kovų su Sparta, A. įsitvirtino Beotijoje ir kitur vid. Graikijoje, bet karai su persais nebuvo sėkmingi. 451 Kimonas grįžo iš ištrėmimo, nustūmė Periklį ir, su Sparta sudaręs 5 metams paliaubas, pradėjo karą su persais, bet jam 449 mirus, Periklis grįžo prie valdžios. Jis, 448 ties Kipro sala nugalėjęs persus, sudarė su jais taiką, pasižadėjęs iš jonėnų miestų neimti duoklės ir savo laivyną atitraukti iš Aigėjo jūros. Paskiau sudarė ir 30 metų taika su Sparta.

Nuo pat miestų sąjungos įkūrimo, A. joje vaidino lemiamą vaidmenį, nebešaukė sąjungos susirinkimo ir vieni sprendė visos sąjungos reikalus, įsimaišydavo į kitų mst. vidaus reikalus. Tuo būdu A. pasidarė griežtai centralizuota, stipri jūrų valstybė. Jų kontrolėje buvo visa Aigėjo jūra. Tačiau sąjungos nariai neatėniečiai telaukė progos nusikratyti A. jungu. Peloponeso karo metu jie atsiskyrė nuo A., ir tuo būdu visa sąjunga sugriuvo.

Perikliui valdant (493—429) pakilo A. ekonominis gyvenimas, ir A. virto visos Graikijos kultūros centru-iškilo architektūra, skulptūra (Fidias ir kt.), mokslas ir literatūra (Aischilas, Sofoklas, Euripidas, Sokratas ir kt.). Peloponeso karo pradžioje (431 — 404) maras pridarė milžiniškų nuostolių, nunešė į kapus ir patį Periklį. Jį pakeitė įvairūs demagogai, kurie privedė A. prie katastrofos. Po Sicilijos 411 ekspedicijos valdžią į savo rankas paėmė 400 oligarchų taryba. Piliečių skaičius buvo aprėžtas ligi 5000. Po kelių mėnesių tarybą nuvertus, valdžią perėmė anie 5000, bet ir jų valdžia neišsilaikė, ir vėl buvo

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai