Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/350

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Atimija (gr.), lot. infamia, pilietinių teisių nustojimas. Lietuvos D. Kunigaikščio teisėje ją maždaug atitiko banicija.

Atimtis atvirkštinis sudėčiai matematikos veiksmas, kada pagal duotąją dviejų dėmenų sumą ir vieną jųjų randamas kitas dėmuo. Būtinumas vartoti A. veiksmą visais atvejais įvedė matematikom nulio sąvoką ir neigiamųjų skaičių sąvoką ir tuo būdu paskatino skaičiaus sąvokos raidą.

Atitlan, Santiago de A. Sena indėnų gyvenamoji vietovė P. Amerikoje Gvatemaloje. A. 12.000 gyv. Įsikūręs A. ežero krante. Pietų krante veiklus ugnikalnis a. 3525 m aukščio. To paties vardo, vad. ir Tollman, kitas ugnikalnis yra vid. Gvatemaloje 3153 m ir šiaurėje 3150 m.

S. K. Lohtorp Atitlan, An Archeological Study 1933.

Atkalčės piliakalnis už 5 km nuo Raseinių, šalia Zevėliškių buv. dv. Pagal padavimą ten dainavusios laumės.

Atkyns Robert (1621—1709) anglų teisininkas ir politikas, veikliai dalyvavęs 1688 revoliucijoje, 1689—1692 Aukštųjų Rūmų pirmininkas. Išsp. Parliamentary and Poli-cal Tracts 1734, kur pateikė daug svarbios 'istorinės medžiagos.

Atkinson Eduard (1827—1905) JAV ekonomistas, bimetalizmo klausimo tyrinėtojas. Išsp. Distribution of Products 1885, Industrial Progress of the Nation 1889, Taxation and Work 1892, Margin of Profits 1902 ir kt.

Atkociškis Gel vės (Trakų) ežero sala, kadaise sujungta mediniu tiltu su Trakais. Iš jos buvęs plūduriuojąs tiltas į Papilės salą, kurioje yra Trakų pilies griuvėsiai.

Atkočaitis Vincas (m. 1935 V) Brazilijoje gyvenęs lietuvių poetas, Lietuvio, Vilties ir kt. bendradarbis.

Atkočius Antanas Valentinas (g. 1919 VI 11 Worcester, Mass.) kun. marijonas. Mokėsi Mar'ianapolio kol. 1940—1945 T. T. Marijonų seminarijoje, 1945—.1947 Washing-tone, D. C., kat. umiv. 1947—1950 Romos Pontifikaliniame biblin'iame institute, kur gavo S. S. L. laipsnį. Metus T. T. Marijonų seminarijoje dėstė šv. Raštą, nuo 1951 T. T. Marijonų šv. Kazimiero provincijos provinciolas.

Atlaibos vienas daugelio J. Lasickio De diis Samagitarum iš Jokūbo Lastovskio pasakojimų sukomponuotų tariamųjų lietuviškų dievaičių. Tą A. mėgino įvairiai aiškinti T. Narbutas, M. Akelaitis, A. Mie-rzynski. Grienberger 1896 žodį A. mėgino išvesti iš žodžio atlaiba moteriškosios lyties vienaskaitos kilmininko, tapatindamas atlaibą su laibumu. Tačiau greičiausia ir ši Lasickio dievybė, kaip ir daugelis kitų, atsirado iš blogai nugirsto ir nesuprasto kokio paprasto lietuviško žodžio.

Atlaidai 1) (lot. indulgentia) katalikų bažnyčios suteikiamas atleidimas laikinių bausmių už nuodėmes, bet ne pačių nuodėmių atleidimas. A. neribotai dalina popiežius, ribotai kardinolai ir vyskupai.

B. Poschmann Der Ablass im Licht d. Bussge-schichte 1948.

2) Seniau iš lenkų odpust, daug kur Lietuvoje vadintos atpuska'is, bausmės atleidimo šventės, skirtingos paskirose parapijose. šių A. proga kartais buvo ruošiami ir dideli prekymečiai.

3) A. ž. Atgrąžtai.

Atlakvida senesniosios Eddos giesmė apie Nibelungų atvykimą į Atlį (Atilos pilį), Gunnaro ir Hageno mirtį ir jų sesers Gud-runos kerštą Atilai.

Atlamba T. Narbuto teigimu tariamoji lietuvių šventovė. Pradžioje jis buvo teigęs A. buvus Trakų pilies požemiuose, vėliau perkeldino į Vilniaus Bakštą. Vienintelis šaltinis, kuriuo rėmėsi Narbutas, tą A. minėdamas, buvo jo paties parašyta tariamoji J. F. B. kronika.

Atlankos augančio medelio ar krūmo prie žemės prilenktos šakutės, iš kurių išauga nauji medeliai. A. dažniausiai veisia agrastus, serbentas ir kai kuriuos dekoratyvinius medelius.

Atlanta JAV mst. Georgijos valst. sostinė nuo 1868. 327.000 gyv. (1950). Universitetas. Medvilnės ir mašinų pramonė.

Atlanta Peronii Gatsropoda klasės, Hete-ropoda būrio šiltose jūrose gyvenąs moliuskas.

Atlantas antras didumu vandenynas, skiriąs Europą ir Afriką nuo Amerikos. Senovėje vad. mare atlanticum. 1569 savo žemėlapyje Mercator A. vadino tik šiaurinę vandenyno dalį, o pietinę vad. Etiopijos jūra. 1650 Varenius A. vardą išplėtė į visą vandenyną.

A. atsirado įvykus litosferos suplyšimarm ir nuslūgimams senaisiais žemės istorijos laikais. Kreidos periode A. siekė vakaruose dabartinių Amerikos Kordiljerų. Pagal A. Wegenerį, A. atsiradęs Amerikos žemynui atplyšus nuo Afrikos-Eurazijos, nuslinkus į vakarus ir ten pasiekus dabartinę vietą. A. krantus, išskyrus mažą Gibraltaro sritį, sudaro ištisinės, neraukšlėtos plokštumos. Salų maža.

Didumas ir gilumas. A. ribos: p. v. linija tarp Hoorno kyšulio ir Pietų Shetlandų salų; p. rytų A. siekia 200 rytų ilgumos; šiaurėje A. galinę ribą sudaro eilė dugno iškilimų tarp Baffimo žemės 'ir Škotijos. šis plotas apima 82,4 mil. km2, o drauge su šalutinėmis jūromis (dalis šiaurės Ledjūrio, šiaurės, Baltijos, Viduržemio, Airijos, Hudsono ir kt. jūros ir įlankos) sudaro 106,5 mil. km2 arba per 20% viso žemės paviršiaus ploto. Išilgai jis turi 16.500 km (su Ledjūrių 21.000 km). Skersai šiau-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai