Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/353

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


venamos sritys, kuriose susispietė Senojo ir ¡Naujojo Pasaulio kultūros centrai ir materialiniai lobynai. Jam atitenka a. 80% viso pasaulio susisiekimo vandenimis.

Geopolitiškai 1500—1600 jame viešpatavo portugalai ir ispanai, po jų ligi 1700 olandai. 1700—1800 prancūzai su anglais. Nuo XIX a. pabaigos ligi I Pasaulinio karo beveik vieni anglai, o po I Pasaulinio karo amerikiečiai.

G. Schott Geographie d. Attantischen Ozeans 3 leld. 1946: H. Iherina Geschichte d. A. Ozeans 1927,

Atlantic City JAV kurortas Atlanto vandenyno krante. New Jersey valst., Absecon saloje. 62.000 gyv. (1952). Per metus apsilanko a. 15 mil. svečių.

Atlantida ž. Atlantis.

Atlantidos graiku padavimu Atlaso (Atlanto) dukterys: Plejados, Hiados ir Hespéridos.

Atlantis, Atlantida, tariamai (nugrimzdusi Atlanto vandenyne sala. kuri buvusi gyvenama aukštos kultūros žmonių, susiorganizavusių j galingą valstvbę. A. problemą sukūrė Platonas savo dialoge Tímeos, o dialoge Kritias pasakojimą papildė, sakydamas, kad praėję 9000 metų nuo to laiko, kada įvykęs paskutinis karas su atlan-tais. Salai nugrimzdus, jos vietoje atsiradusi trukdanti plaukiojimą jūromis nepereinamoji bala. Panašių žirnių pėdsakų yra Homero Odisėjoje. Pranašas Ezekielius, aprašydamas jūrose paskendusi nežinomą kraštą, galimas daiktas irgi turėjo galvoje A. Aristotelis, Strabo, Pl'inius A. problemą laikė prasimanymu. Poseidonios čia matė pasakų elemento supynimą su realybe. Taip pat į tą žiūrėjo ir A. Humboldt. Kolumbui aptikus Ameriką, kilo mintis, kad ji esanti Platono aprašyta A. šią hipotezę iškėlė 1553 ispanas Gomara. Ją naujais argumentais paremdavo 1638 F. Bacon, 1663 J. J. Bircherod. 1855 J. Kruger įrodinėjo, kad Ameriką atradę finikiečiai ir ji esanti Platono aprašomoji A. Ilgainiui įvairūs A. klausimo tyrinėtojai ieškojo A. didžiuliame plote nuo Špicbergeno ligi Kaplandijos ir nuo Amerikos ligi Indijos. Dabar vyrauja kelios nuomonės: viena ieško A. netoli Gibraltaro ir nebūtinai Atlanto vandenyne; antra A. ieško į vakarus inuo Gibraltaro Atlanto vandenyne. Kad tarp Eurazijos ir Amerikos kadaise buvo buvęs didelis sau-sažemis, patvirtina zoologo L. Germain tyrinėjimai. Pagal anglų archeologą Lewis Spence, A. turėjusi būti ir buvusi gyvenama aukštos kultūros žmonių: A. kultūra davusi pradžią pirminei Amerikos kultūrai, taip pat ir egiptiečiams. Emigruodami Af-rikon (Egiptan) atlantai esą palikę pėdsakų ir Europoje (Ispanijoje, Prancūzijoje). A. problemai spręsti naują kryptį davė A. Hermann, 1929—1930 š. Afrikoje aptikęs smėlio užpustytos maldyklos griuvėsius, su mūro sienomis ir vandentekio liekanomis. Jis priėjo išvadą, kad A. buvusi ne kur nors Atlanto vandenyne, bet š. Afrikoje ten, kur dabar yra Ued-Chalkuf dykuma. Ji nebuvo žuvusi vandenyno gelmėse, bet buvo pamažu dykumų smėlio apnešta. Jos gyventojai, pergyvenę baisią katastrofą, išsikėlę kitur.

Dabar A. problemai aiškinti veikia kelios tarptautinės draugijos. Naujausi paleontologiniai tvrinėūmai paremia tezę. kad A. buvusi trečiaeilėje gadynėje. W. Branden-stein 1951 įrodinėjo, kad A. buvusi Kretos saloje.

H. Pettersson Atlantis und Atlantik 1948 :B. Thé-venin Les pavs légendaires 1946.

Atlanto Charta II Pasaulinio karo metu JAV prezidentas Roosevelt ir D. Britanijos min. pirmininkas Churchill, norėdami 'išryškinti karo tikslus. 1941 VIII 14 paskelbė Atlanto Chartą. Pagal ją, JAV ir D. Britanija nesieks teritorinio ar kitokio padidėjimo 'ir nepritars jokiam teritoriniam pakeitimui, jeigu jis yra nesuderintas su suinteresuotų tautų laisvai pareikšta valia. Kiekviena šalis turi teise pasirinkti tokią valdymo formą, kokią ji laiko tinkamą. Suvereninės teisės ir laisvas valdymas tautų. kurios buvo jėga pajungtos, turi būti atstatytos. Visos valstvbės. didžios ir mažos, laimėjusios ir pralaimėjusios, turi teisės naudotis laisvu priėjimu prie žaliavų. Darbininkų gyvenimo sąlygoms pagerinti, ekonominiam progresui ir socialiniam saugumui patikrinti, plečiamas ekonominis bendradarbiavimas. Busimoji taika turi patikrinti kiekvienai tautai saugų gvvenimą jos sienose, taip pat ir visų šalių žmonėms egzistenciją be baimės ir trūkumų. Visi žmonės turi inaudotis jūrų susisiekimo laisve. Tautos turi atsisakyti tarpusavio santykiuose naudotis jėga. Kol bus sudaryta įgalinanti saugiai gyventi saugumo sistema, bus siekiama sumažinti slegianti tautas ginklavimąsi. 1942 I 1 prie šios Deklaracijos prisijungė 25 valstybės, jų tarpe ir Sovietų Sąjunga.

W. Churchill The Second World War 1950: R. W. Sherwood The White House Papers of Harry Hopkins 1949.

Atlanto Lietuvis vienkartinis leidinys, 'išleistas 1949 IX 1 laivu General Mc Rae plaukiančių iš Bremeno j JAV lietuvių. Sudarė Vytautas Čepas ir Janas Leonas.

Atlanto Naujienos 1949 III Gen. Harry Taylor plaukiančių iš Bremeno į New Orleaną lietuvių išleistas rotatorinis vienkartinis leidinys, kartu su ukrainiečių Atlan-tijski Wisti ir lenkų Wiadomosci Atlantyc-kie.

Atlanto Paktas. Susitariančiųjų šalių saugumui patikrinti Vakarų valstybės — JAV, Kanada, D. Britanija, Prancūzija, Italija, Portugalija, Belgija, Olandija, Luk-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai