Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/358

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


dalis, testebėjus jį 1/10 sekundės, šis reiškinys ypatingai pasitaiko vaikystės pabaigoje (7—9 metų), o vėliau paprastai pranyksta. Jeigu jis išlieka, tai laikoma, kad normali individo psichinė plėtotė yra pažeista. Yra tam tikras A. keitimasis, surištas su žmogaus amžiumi ir išsivystimu. Dėl to ir kalbama apie skirtingą vaiko, suaugusio ir senio A. apimtį.

Aristoteles De memoria et reminiscentia (Basic Works of A. 1941); 1. Lindworsky Experimentelle Fsychologie 1929; E. Jaensch Fidetic Imagerv and Typological Methods of Investigation 1930; H. G. Warren Dictionary of Psychology 1934; D. T. V. Moore Cognitive Psychology 1939; M. Reinys Bendroji psichologija 1939/1940;0. Tumlitz Anthropologische Psychologie 1939; E. R. Hilgard Introduction to Psychology 1952.

Atmosfera vadinamas bet kuris dangaus kūną gaubiąs dujų sluogsinis, pvz. Saulės, žemės, Marso A. Nors yra dangaus kūnų, pvz. mėnulis, kurie A. neturi. Žemės A. sudaro dujų mišinys, ne cheminis junginys, vad. oru. Sausą jūros lygio orą sudaro: azotas 78,09%, deguonis 20,95%, argonas 0,93%, anglies dvideginis 0,03%, be to yra dar be galo mažas % neono, helio, kripto-no, vandenilio, ksenono, ozono, vandenilio pei oksido, radio emanacijos, jodo, amoniako. Be šių dujų, A. visados yra dar ir vandens garų ir dulkių, kurių kiekiai kinta su vieta ir laiku. Vandens garų kiekis A. gali siekti ligi 4% tūrio. A. slėgis yra A. vertikalaus stulpelio 1 cm2 skerspiūvio svoris. A. slėgis matuojamas barometru. A. slėgimo vienetais vartojami: ilgio mm ir slėgio baras ir milibaras. A. slėgį atsveriąs gyvsidabri© stulpelis matuojamas mm ir gautas mm skaičius rodo slėgio dydį. Slėgio vienetas yra 1 dina/cm2, bet meteorologijoje slėgio vienetu laikoma 1 megadina /cm2, lygi 1 mil. dinų/cm2, šis vienetas vad. baru. Už jį smulkesnis vienetas yra baro tūkstantoji dalis, vad. milibaras. Juo aukščiau kylama, tuo mažesnis yra A. slėgis - viršuje yra daug mažesnė oro masė. Pakilus aukštyn 8 m, A. slėgis sumažėja 1 milibaru. Pakilus 5 geodinaminius km, A. slėgis sumažėja ligi pusės žemės paviršiaus slėgio; pakilus dar 5 geodinaminius km, slėgis vėl sumažėja du kartus ir tt. A. slėgis kinta ir pagal laiką. Toje pat vietoje ir tame pat aukštyje A. slėgis yra nepastovus. Jo sumažėjimas susietas su oro atvėsimu, o padidėjimas su oro temperatūros pakilimu. Aukštesniuose A. sluogsniuose (stratosferoje) slėgis mažėja temperatūrai pakilus ir didėja temperatūrai krentant.

Jei A. būtų homogeninė, t. y. visur turėtų tą patį oro tankį, tai jos aukštis būtų 7991 m. A. temperatūra priklauso nuo geografinio pločio, aukščiau viršum jūros lygio ir laiko. A. nomenklatūra. Apatinė A. dalis su temperatūra mažėjančia į viršų vad. troposfera. Viršutinė A. dalis su pastovia ar šiek tiek į viršų kylančia temperatūra vad. stratosfera. Stratosferoje nesusidaro debesys ir oras nesusimaišo su troposferos oru. Riba tarp tro-posferos ir stratosferos vad. tropopauza. Jos aukštis priklauso nuo geografinio pločio. Prie ašigalių jis yra a. 7 km, o prie pusiaujo a. 18 km. žiemos metu tropopau-za yra kiek žemiau kaip vasarą. Tame pat stratosferos aukštyje temperatūra esti žemesnė prie pusiaujo negu prie ašigalių. Maždaug 35 km aukštyje A. temperatūra vėl pradeda staigiai kilti, čia baigiasi stratosfera ir prasideda mesosfera. Riba tarp stratosferos ir mesosferos vad. stratopau-za. Mesosferos temperatūra 50 km aukštyje pakyla ligi +600C, o nuo tos vietos vėl pradeda staigiai kristi ir 80—90 km aukštyje krenta ligi -700C. šis aukštis laikomas viršutine mesosferos riba ir vad. mesopau-za. A. sluogsnis, esąs virš mesopauzos, vad. termosfera. Tam tikrame termosferos aukštyje yra vieta, kur A. dalelės gali atsiskirti nuo žemės, čia yra viršutinė A. riba, vad. eksosfera. Jos aukštis a. .1000 km.

A. nomenklatūra yra sudaroma ir pagal A. esminių dalių (deguonies ir azoto) sudėtį. Ligi tropopauzos procentinis deguonies kiekis lėtai mažėja, o azoto didėja. Nuo tropopauzos ligi 50 km aukščio deguonies mažėjimas yra staigesnis, bet 50 km aukštyje vėl sustoja mažėjęs ir taip eina ligi 80 km aukščio, šiame aukštyje oro sudėtis pradeda keistis staigiai ir esmingai. ši vieta vad. homopauza, o sluogsnis tarp žemės paviršiaus ir homopauzos vad. homosfera. A. sluogsnis viršum homopauzos ligi viršutinės A. ribos vad. he-terosfera. Pradedant homopauza hetero-sferoje deguonies procentinis kiekis labai staigiai mažėja, o jo molekulos skyla į atomus (disocijuoja). Azoto procentinis kiekis ir čia pasilieka beveik pastovus, bet molekulos, nors ir ne visiškai, disocijuoja. Sumažėjus deguonies procentiniam kiekiui, jo vietą užima kitos lengvesnės dujos (vandenilis).

žemės A. skirstoma atskiromis sferomis dar ir pagal oro ionizacijos laipsnį. Ionų tankis (ionų skaičius 1 cm.3) prie žemės paviršiaus, priklausomai nuo oro drėgmės, dulkių ir kitų meteorologinių sąlygų, svyruoja tarp 100 ir 1000. Kylant į viršų, ionų tankis mažėja ir 2—3 km aukštyje pasiekia minimumą. Nuo šios vietos jis vėl pradeda didėti , tačiau nepadidėja ligi tankio, didesnio už iomų tankį prie žemės paviršiaus. Tiktai 50 km aukštyje pasireiškia smarki ionizacija, kuri vyksta ligi pačios viršutinės A. ribos (eksosferos). Šią A. dalį (virš 50 km) vad ionosfera. Ionų tankis įvairiame ionosferos aukštyje nėra vieno-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai