Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/361

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


pagal Plancko dėsnį. Planck sako, kad šviesos energija yra paleidžiama arba įimama tik riboto dydžio porcijomis, vad. šviesos kvantais. Kai išspinduliuojančių arba absorbuojamų šviesos bangų dažnumas N, tai energijos kvanto dydis yra hN. Jei elektrono energija vienoje orbitoje yra Ei, o nukritus į kitą statinę orbitą jo energija E2, tai išspinduliuotos energijos kvantas hN = Ei — E2. Kai šviesos energija absorbuojama, tai, sučiupęs vieną kvantą hN, elektronas nušoka į labiau išorinę didesnės energijos orbitą, čia kalbama apie antrąją kvantų orbitos taisyklę, vad. Bohro dažnumų sąlyga. Atseit, A. išspinduliuojamos šviesos bangų dažnumas IN pareina nuo statinių elektrono orbitų, tiksliau nuo energijos kiekių Ei, E2,.. kuriuos turi elektronas bet kurioje statinėje orbitoje. Gi nuo šviesos bangų dažnumo iN pareina spektro linijos. Tuo būdu, tiriant elementų spektrų linijas, galima patikrinti Bohro teoriją. Vandenilio spektrai gražiai ją paremia. Matomoje spektro dalyje vandenilis duoda bent kelias įvairių spalvų linijas, šitas linijas vad. Balmero serija. Serijos linijų dažnumą N aiškiai parodo empirinė Balmero formulė. Be matomosios dalies, vandenilis duoda linijas violetinėje ir ultra-raudonoje spektro dalyje. Pirmąją laiko Lymano serija, antrąją Pascheno serija.

Visų vandenilio spektro serijų linijas išreiš-

/ 1 1\ kia bendra formulė: N = K ( m2 " n? / •

Bohr tokią pat formulę išvedė iš savo teorijos ir tiksliai apskaičiavo konstantą R,, vad. Rydbergo konstanta. Spektre pasirodo Balmero serija, kai elektronas iš orbitų 3, 4, 5,... krinta ant orbitos 2. Lymano serija pasirodo, kai elektronas nuo kitų orbitų krinta į 1 orbitą. Krintant elektronui nuo labiau išorinių orbitų į 3 arba į 4 orbitą, atsiranda Pascheno ir Braketto serijų linijos. Bet kuriuo akies mirksniu elektronas gali būti tik vienoje sakytų orbitų. Bohro teoriją paremia ionizavimas A. smūgiais. Leidžiant elektriniame lauke tam tikru greičiu elektronus į dujas, jie susismo-gia su dujų A. Susismogęs A. atiduoda elektronams savo energiją ir iš paprastesnių orbitų nukelia A. elektronus į aukštesnes kvantų orbitas. A. elektronai gali kristi atgal ir išžerti atitinkamo dažnumo spindulių. Lygiai taip pat smūgio metu elektronai gali būti išspirti iš A. sferos ir tapti laisvi. A. nustojusius elektrono vad. jonizuotais. Įkelti A. elektroną į aukštesnę kvantų orbitą, reikia atitinkamos energijos; šį energijos kiekį galima apskaičiuoti. Jį turi turėti smogiamasis elektronas, kad sukeltų efektą. Palyginus smogiamojo elektrono kinetinę energiją su spektro termų energija, randama, kad tyrimas sutampa su teorija, patvirtina Bohro reikalavimus.

Radloaktingų elementų skilimas rodo, kad sunkesniųjų elementų A. branduolį sudaro helio branduoliai ir elektronai. Teigia-giamųjų branduolio kraujų (įlydžių) yra apie du kartu daugiau už branduolio elektronus. Pati branduolio masė, kuri yra be-beveik visa A. masė, labai suspausta: ji yra mažesnė už įlydžių mases sudarančių branduolį. A. branduoliai yra labai sūdrūs. Pvz. vandenilio branduolio masė yra 1,66x10-24 g; jo teigiamasis įlydis 4,774 xlO-10 elektrostatinių elektros vienet-4; stipinas 10~16 cm. Apie jį skrieja 1 elektronas, su mase 9x10-28 g; neigiamasis įlydis 4,774 xl0-3° elektrostatinių elektros vienetų, o stipinas 1,8x10-13 cm Elektronų orbitų skersmuo kuris yra lygus vandenilio A, skersmeniui, nustatytas nuo 1 x 10-8 iki 5 x 10-8 cm. Antras elementas periodinėje sistemoje heiis. Jo branduolys turi 2 teigiamus įlydžius, apie branduolį skrieja 2 elektronai. Pašalinus vieną elektroną, gaunamas teigiamas helio ionas. Pašalinus abu elektronus, gaunamas helio ionas su dviem teigiamais įlydžiais, arba teigiama elektra apkrautas helio branduolys, kuris yra tas pats, kaip alfa dalelės. Kitas elementas litis. Jo branduolys turi tris teigiamus įlydžius, ir apie jį skrieja trys elektronai. Visų tolimesnių elementų teigiamųjų įlydžių skaičius ir planetinių elektronų skaičius yra lygus eiliniam A. numeriui. Elektronai apie branduolį yra pasiskirstę tam tikromis zonomis. Artimiausią branduoliui vadina K zona. Joje būva tik du elektronai. Apie tą zoną būva aukštesniems elementams kitos zonos. Pvz. po K kita zona L, kurioje būva 8 elektronai. Po L eina M zona su 18 elektronų ir 1.1. Bet kuris periodinės elementų sistemos periodas pasibaigia elementu, kurio visos zonos yra listinos elektronų, šitą uždarytų arba listinų zonų konfigūraciją vad. neaktingų dujų konfigūracija, nes visi periodai pasibaigia neaktingų dujų elementais. Pačios kraštutiniausios išorinės zonos elektronai yra radiacijos arba valentingumo elektronai, šie periferiniai elekt-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai