Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/363

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis buvo peržiūrėtas


Atominė bomba, išsprogdinta po vandeniu

to, dar kyla dulkės, t. y., pradinės atominės medžiagos dėl skilimo gaminių ir dėl stipraus dirbtiniu būdu radioaktingomis vir­tusių lydimųjų medžiagų spinduliavimo; pasidaro radioaktinga sprogimo aplinka. Radioaktingų dulkių debesis vėjas gali plačiai, daug tūkstančių km, išnešioti. Kadangi A. reikalingas kritiškasis medžiagos kiekis, tai mažų A. B. pagaminti neįmanoma. Ir teoriniai apskaičiavimai ir pasiruošimas pagaminti pirmąją A. B. pa­reikalavo daugelio mokslininkų, mokslo įstaigų, bendradarbių ir darbininkų — apie 300.000 žmonių. Visa tai atsėjo daug milijardų dolerių. Pagrindinė kliūtis pagaminti aukštos vertės — aukšto grynumo uranį 235. Pirmoji atominė bomba buvo susprog­dinta 1945 VII 16 Los Alamos dykumoje New Mexico JAV. Antroji ir trečioji atomi­nė bomba buvo numesta Japonijoje II Pa­saulinio karo metu. Hirosimoje (1945 VIII 6) užmušė 80.000 ir sužeidė 100.000 (viso Hirošimoje buvo 300.000 gyventojų). Pa­našiai ir Nagasaki (1945 VIII 9). Į Hirošimą numestoji A. B. smarkiai sužalojo pa­status ligi 4 km aplink. 6—7 km aplink dar žymių nuostolių padaryta. Iki 1 km aplink šviesos ir šilimos spinduliai staigiai užmušė žmones; dar žymių apdegimų pastebėta iki 3 km, kiek lengvesnių iki 5 km. Nuo tų sužalojimų tam tikromis priemonėmis ga­lima apsisaugoti. Sunkiau su gama spinduliais, kurie nuo 1 iki 1,5 km mirtini, ligi 3 km pavojingi; dabar nuo jų apsisaugo betoninėmis sie­nomis. Pavojinga ilgiau pabūti radioaktingame spinduliavime, kuris lydi A. B. spro­gimą. JAV gamina vandenilio bombas. Ir čia reikia atomo branduolių skilimo: tenka pa­sigaminti vandenilio izotopą ir litio izotopą, kaip sprogstamąsias medžiagas; jų pa­naudojimas vyksta helyje. Šiuo atveju nebereikalingas kritiškasis kiekis; galima imti bet kurį kiekį ir gauti itin stiprius sprogimus. Betgi padegimui reikia senosios rūšies A. B. pradus pavartoti.

F. Dessauer Atom und Atombombe 2 leid. 1948.

Atominė energija. Turtingų uranio tu­rinčių mineralų aptinkama Kanadoje ir Belgų Kongo Afrikoje. Torio randama Travarancore Indijoje ir Brazilijoje. Su nežymiais uranio ir torio kiekiais mineralų yra įvairiose pasaulio vietose. Pvz. JAV Koloradoje, Karolinos šiaurėje, Virginijoje, Floridoje. Pavertę į šilimą visą JAV suvartojamą anglių, petroleumo, žemės dujų energiją, gausime per metus 900 milionų kilovatmetų; pasaulio gamyba siekia apytikriai 27000 milionų kilovatmetų. Kadangi 1 kg skylančios medžiagos duoda 1000 kilovatdienų energijos, tai 1 kg atpalaiduoja apie 1 milioną kilovatdienų, arba apvaliai arti 3000 kilovatmetų. Tad, norint šiandien JAV sunaudojamą per metus energiją gauti iš atomų energijos, reiktų tos skylančios medžiagos rasti pusket­virto tūkstančio kg, o maždaug milioną kg visam pasauliui. JAV žino savo akmens anglių atsargas, bet uranio kiekio nežino. Todėl dabar tik tam tikroms sritims teima taikinti atominę energiją — atominėms bomboms, laivyno reikalams, ypač povandeniniams laivams, aviacijai. Ieškoma naujų skylamosios medžiagos šaltinių. Sako, alfa dalelė (helio branduo­lys) yra geras šaltinis energijai semtis, sky­lant branduoliui (du prutonu ir du neutro­nu). Žvaigždynų energija — aukšta dangaus kūnų temperatūra esanti išdava atomų skilimo reiškinio. Jei pasisektų suval­dyti skaldomo vandenilio atomo branduolio energiją, tuomet vandenynai pasidarytų sunkiai išsemiami energijos šaltiniai. Dar kalbama apie visišką medžiagos suskaldymą, tačiau tuo tarpu tik maža masės dalis, gal viena šimtoji, tėra paverčiama energija. Suskaldymo atveju vienas kg masės atsvertų 300.000 tonų anglies.

S. Glasstone Sourcebook on atomic energy 1950;
W. Fuchs Energiegewinnung u. Atomkernen 1948.

Atominės Energijos Komisija JAV 1946 VII 16 pagal Atomic Energy Act sudary­toji iš politikos, karo, mokslo atstovų ko­misija. Ši pusiau valdinė A. E. K. planuo­ja bei finansuoja su atomine energija su­sietus bandymus.

Atominių svorių lentelė. Cheminių elementų A. S. L. sustatyta jų numerių tvar­ka. Čia sužymėti ir tie cheminiai elemen­tai, kurie buvo atrasti po 1938, kaip atomi­nės energijos tyrimo pasekmė. Skliauste­liuose pažymėti skaičiai yra apytikriai ir atitinka pastoviausio izotopo apytikrį A. S.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai