Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/370

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Saliamono salas, o 1595 Markizų salas, Santa Cruz, 1601 De Credia pirmas atrado Australiją, 1606 De Quiros aptiko Tahiti ir Naujuosius Hebridus, 1605 Jansz pasiekė Carpentarijos įlanką, 1606 De Torres atrado sąsiaurį tarp Australijos ir N. Gvinėjos, 1616 Dirk Hartog tyrinėjo vak. Australijos krantus, 1627 Nuyts pasiekė p. Australijos krantus, 1642 — 1643 Tasman atrado Tasmaniją, Naująją Zelandiją ir Tongos salyną, o 1643 Fidži salas, 1700 Damper surado Naująją Britaniją, 1768 Bugenville atrado Samoa salas, 1767—1780 James Cook atliko tris keliones p. vandenynuose, pasiekė 710 p. platumos, tyrinėjo Australiją, N. Zelandiją, atrado N. Kaledoniją, Sandvicho salas, 1788 Gilbert ir Marshall atrado Gilberto salas, 1798 Bass aptiko Basso sąsiaurį, 1798-1802 Flidner, Bass ir Baudin nubrėžė Australijos krantų kontūrus, 1813 Lawson ir Wentfort tyrinėjo r. Australiją, 1828 Stuart pasiekė Australijos Murray baseiną, 1831 Mitchell tyrinėjo Darlingo sritis, 1828 — 1830 Eir atrado Torrenso ež., 1860 Stuart pasiekė c. Australiją, 1870—• 1871 Miklucha Maklay tyrinėjo š. Naujosios Gvinėjos krantus, 1844^1861 Leichardt, Austin, Grey, Burke ir Willis tyrinėjo c. Australiją, 1873 Warburton perėio Australiją skersai iš rytų į vakarus. 1874 For-restay perėjo Australiją iš šiaurės į pietus.

Arktis tyrinėjimai ž. Arktis.

Antarktis tyrinėjimai ž. Antarktis.

S. Guenther Das Zeitalter der Entdeckungen 4 loid. 1919; Gary a. Warminqton The Ancient E^olo-rer 1929; A. Vireliūnas Didžiosijs kelionės 1925.

Atragene (syn. Clematis) Ranunculaceae šeimos dekoratyviniai šliaužia arba vijokliniai krūmai ir puskrūmiai ligi 3 m aukščio. A. alpina L. — Alpių ir Karpatų kalnų, š. Europos ir š. Azijos augalas, mėlynai violetinės arba rausvos spalvos žiedais. A. sibirica — Sibiro ir Uralo augalas, žydi gegužės mėn. baltais arba gelsvai baltais žiedais. Lietuvoje augina botanikos sodai.

Atraįotojai, gromuliuotoiai (Ruminantia arba Selenodonta) žinduolių pobūris, pasižymįs porinių pirštų skaičiumi, selenodon-tiniais dantimis ir sudėtingu skilviu. Krūminiai dantys pritaikinti augaliniam maistui kramtyti. Visi pirštai aprūpinti nagomis. Skilvis padalytas į kelis skyrius. Prarytas maistas pradžioje dideliais kamuoliais patenka į didįjį skilvį ir tinklelį, kur jis iš dalies perdirbamas, o iš ten mažomis porcijomis išvemiamas atgal į burnos tuštumą, čia maistas galutiniai sukramtomas, sumaišomas su seilėmis ir jau pusiau skystas ryjamas iš naujo. Tada jis patenka į knyge-nas, kurių lapai absorbuoja didesnę skystimo dalį. Iš čia maistas patenka į šliuzą. Kupranugarių ir tragulidų skilvis yra kiek kitoks.

A. dalomi keliomis šeimomis. C a m e-1 i d a e — Tylopoda, kupranugariai. Apatinė pirštų dalis turi ištisą storą trynę, kuria koja remiasi į žemę. Dvikupris kupranugaris (Camelus bactrianus) laukinis randamas c. Azijoje, bet labiausiai žinomas kaip naminis gyvulys.Kupra sudaryta iš taukų audinio. Vie.nakupr’s kupranugaris (Camelus dromedarius) žinomas tik prijaukintas. Jis sudaro kilusios iš prijaukintų dvikuprių veislę. Mažesnė už kupranugarį lama, ilgais minkštais plaukais, be kupros. Gyvena tik P. Amerikoje. Rūšys: L. glama, L. Vicugna.

Tragulidae, maži grakštūs A., gyvena Afrikoje ir Azijoje. Patinai viršutiniame žande turi ilgus iltinius dantis. Tra-gulus javanicus, kiškio didumo, gyvena Javos saloje, šeima Cervidae — elniniai. Aukštų kojų. liekni, trumpa uodega, švelnaus plauko. Išskyrus paplitusius nuo Himalajų ligi Korėjos beragius Moschus moschiferus ir gyvenantį Kinų rytuose Hy-dropotes inermis, patinai turi ragus, o šiaurės elnio ir patelė. Capreolus capreolus — stirna, paplitusi Europoje nuo Viduržemio jūros ligi 580 g. pi. C. pygargus — Sibiro stirna, gyvenanti š. ir c. Azijoje. Al-ces alces — briedis (Klaipėdos krašte vad. elniu), elninių šeimos didžiausias atrajo-tojas, mentėtais, šakotais ragais. Europoje gyvena šiaurės kraštuose į pietus ligi Lietuvos ir Maž. Lietuvos, bet senovės laikais siekė Olandijos ir š. Italijos. Azijoje ir Amerikoje gyvena Europos briedžiui artimos, bet skirtingos formos. Ra^gifer ta-randus — šiaurės elnias, daug mažesnis už žaląjį elnią, dideliais, daugiašakiais ragais, gyvena tolimos šiaurės kraštuose ir turi daug porūšių. Jų skeleto dalių randama pleistoceno nuosėdose ligi Pirėnų ir Alpių kalnų, taip pat ir Lietuvoje. Cervus ela-phus — žalasis elnias gyvena Europoje ir Maž. Azijoje. Lietuvoje buvo dirbtiniu būdu išplatintas, bet per I Pasaulinį karą visai išnaikintas. Randamos senesniose Lietuvos nuosėdose elnių skeleto dalys rodo, kad elnių seniau čia būta visur. Dama, dama — danielius, kiek didesnis už stirną, ilgais, mentės pavidalo galuose, išplėstais ragais. Gyvena Viduržemio jūros srityje, bet dirbtiniu būdu buvo įvestas ir daugelyje kitų Europos kraštų, tarD jų ir Lietuvoje. šeima B o v i d a e (Cavicornia)— dykaragiai. Išskyrus Antilocarpa giminę, raginė makštis nėra pametama. Comnocha-etes-gnu ir C. taurinus-gnu — dideli atrajo-tojai lenktais ragais, ilgų plaukų kuokštas uodegos gale. Vienai A. grupei duotas bendras antilopų vardas; šiuo vardu žymimi grakštūs įvairių ragų dykaragiai. Daugiausia jų gyvena Afrikoje, ypač stepėse. Mažesnės aukštakojės rūšys dažnai vad.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai