Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/372

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


gyvulių parazitai, klimato pakitimai, dideli šalčiai, sausra, maisto trūkumas ir t.t. Kiekviena gyvio ar augalo rūšis veisiasi labai sparčiai ir gausiai, tad didelis vaikų ar sėklų procentas negali išsilaikyti, ir jie turi žūti (Malthuso dėsnis). Tuo būdu kiekviena rūšis ir kiekvienas jos individas veda atkaklią kovą už savo gyvybę. Šią kovą Darwin pavadino kova dėl būvo (struggle for the life). Kadangi ne tik rūšys ir porūšiai, bet ir atskiri tos pačios rūšies individai yra nevienodi (rūšies kintamumas), tai ir galimumai šią kovą laimėti paskiriems individams yra nevienodi. Tik gyvi išlikę individai gali veistis ir perduoti sekančioms kartoms tas naudingas savybes, kurių dėka jie išliko gyvi. Tai ir individų išlikimas dėl anų naudingų savybių vad. natūraline A. arba natūraline selekcija, nes čia kova dėl būvio vaidino tokį pat vaidmenį, kaip dirbtinėje A. žmogaus įsikišimas. Individai, kurie neturi naudingų savybių, reikalingų kovai dėl būvio laimėti, ilgainiui žūsta. Tos natūralinės A. déliai laipsniškai tobulėja naudingos gyvių savybės, o nyksta pirminės formos. Tuo būdu aiškinamos tikslingų gyvių organų bei savybių atsiradimo priežastys. Tačiau šiuo metu selekcijai nepriskiriamas toks didelis vaidmuo, kaip pradžioje, kada toji teorija buvo paskelbta. Darwin ir jo pirmieji sekėjai neabejojo, kad naujai -atsiradę požymiai gali būti paveldėjimo keliu perduoti kitoms kartoms. Bet dabartinė paveldėjimo teorija (genetika) laiko, kad tik vad. genotipi-niai nukrypimai gali likti pastovūs.

M. Caullery Le problème de l’évolution 1931.

Atraškevičius Jurgis (1902 Raguvoje — 1928) chorų dirigentas. Pradėjęs muzikos mokytis pas Raguvos vargoninką, 1923—• 1925 išėjo Klaipėdos aukštąją muzikos mokyklą. 1926—1928 veiklus Klaipėdos krašte choro dirigentas. Vadovavo ir iš dalies organizavo Pagėgių, Natkišk'ų, Katyčių, Rūkų ir Šilutės chorus.

Atrato, Rio A., Kolumbijos P. Amerikoje upė, 665 km ilgio. Įteka į Darieno įlanką.

A tre (it., pr. a trois) muzikoje reiškia trimis balsais, trimis instrumentais drauge.

Atrek š. Irano stepių upė, 500 km ilgio. Įteka į Kaspijos jūrą.

Atremija (gr.) negalėjimas vaikščioti, nors ir nėra organinių kaulų, raumenų, nervų susirgimų.

Atresija (gr.) žarnos, makšties arba kitų organų angų užaugimas.

Atreus graikų mituose Mikėnų valdovas, Egisto nužudytas. Pagal padavimus, A. Mikėnų pilies požemiuose palikęs savo turtą. Schliemann, darydamas Mikėnuose kasinėjimus, vieną ten atkastą valdovo karstą pavadino A. turtu.

Atri, senovės Hadria, Italijos mst. a. 14.000 gyv. Imperatoriaus Hadriano tėviškė. Vyskupo rezidencija. Gotikinė katedra, šilko fabrikai. Apylinkės uolose daug landynių, buvusių kadaise etruskų kapų, vėliau paverstų kalėjimais, sandėliais.

Atributas (lot.) savybė, šiandien A. terminas retai bevartojamas, išskyrus teodicėją, kur kalbama apie Dievo A., kaip apie įvairius atžvilgius, kuriais Jis aptariamas.

Atrichiasis (gr.) įgimta plaukų stoka.

Atridai, Atreidai, Mikėnų legendinio karaliaus Atreuso sūnūs, Homero Iliadoje išgarsinti Agamemnonas ir Menelaos.

Atrimpas ž. Autrimpas.

Atriplex ž. Balandunė.

Atrium senovės romėnų namo bendriems reikalams skiriama vidurinė patalpa. Pradžioje A. stovėjo židinys, prie kurio dirbo moterys, čia statyta naminių dievų (lares et penates) statulos, mirusiųjų pelenų urnos, šeimos įžymybių biustai. A. lubų viduryje buvo paliekama skylė (compluvium) dūmams išeiti ir lietaus vandeniui nuo palinkusio į vidų stogo subėgti į lietaus vandens baseiną (impluvium). Senovės romėnų name buvo penkios A. formos. Nuo II a. pr. Kr. A. buvo vis labiau puošiamas ir virto svečiams bei klijentams priimti patalpa. A. buvo ir šventyklose. Ir senovės krikščionių bažnyčios turėjo A., kuriuo vadintas priekinis bažnyčios kiemas.

Atrium cordis (lot.) prieširdis.

Atrofija (gr.) bendras organizmo arba įvairių kūno organų sumažėjimas dėl senatvės, blogo mitimo, spaudimo, nervinių centrų sutrikimo.

Atropa ž. Velniavyšnė.

Atropates IV a. pr. Kr. persų karaliaus Darijaus satrapas, atrėmęs makedoniečių puolimus prieš Mediją (vak. Azijoje) ir įkūręs valstybę Media Atropia, per keturis šimtmečius Atropatidų valdomą.

Atiropatidai IV—I a. pr. Kr. Medijos-Me-dia Atropia valdovai, kilę iš Atropates.

Atropinas alkaloidas C17H23HO3, randamas drignėse (Hyosciamum niger), velnia-vyšnėje (Atropa Belladonna), durnaropėje (Datura Stramonium) ir kituose atogrąžų kraštų Solanaceae šeimos augaluose. Medicinoje vartojamas vaistu įvairių, ypač akių, ligoms tirti ir gydyti.

Atropos graikų mitologijos viena trijų A., Klotho ir Lachesis likimo deivių, kuri perkirpdavusi žmogaus gyvenimo siūlą.

Atsakomybė pagrindine moraline prasme, ankstesne už teisinę ir socialinę prasmę, yra pareiga ištesėti prisiimtus bei patikėtus uždavinius, o vienaip ar kitaip nusikaltus, galimai savo kaltę atlyginti, žmogaus A. už savo veiksmus pagrindą turi laisvojoje valioje: ką laisvai atlikau, už tai

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai