Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/381

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


kurioje piliečiai-rinkikai tegali rinkti valdančiuosius atstovus, vad. reprezentacinė demokratija.

M. Romeris Reprezentacija ir mandatas 1926.

A. bylose. Atstovas bylose yra asmuo, kuris vykdo kito asmens procesualines teises arba atlieka kito asmens procesualines prievoles to asmens vardu.

Atstumų . matavimas. Betarpiški A. M. atliekami metaline juosta, grandine ar virve. Tiksliems geodezijos matavimams vartoja metalinius stiebus ar tam tikras vielas. Garsiniai matavimo metodai remiasi tuo, kad garsas skleidžiasi žinomu greičiu (ore a. 330m/sek.). šie A. M. metodai plačiai taikomi okeanografijoje. Tam tikru laive įtaisytu aparatu garsas paskleidžiamas vandenyje. Po kiek laiko iš jūros dugno ateina aidas. Išmatavus tą laiko tarpą ir žinant garso greitumą vandenyje (jūros vandenyje a. 1500 m/sek ), galima nustatyti jūros gilumą. Tačiau šie metodai nėra visai tikslūs, nes garso kryptis ir greitis pareina nuo daugelio aplinkybių. Trigonometriniai metodai remiasi tuo, kad žinant trikampio kraštinę ir du kampus, galima nustatyti bet kurį trikampį. XVII a. atsirado trianguliacija, žemės paviršiuje nustatoma visa eilė vienas su kitu susijusių trikampių. Viena kraštinė betarpiškai matuojama, o visos kitos gaunamos žinant visų trikampių kampus. Astronomijoje trigonometrinis A. M. metodas vad. ir trigonometrinio paralakso metodu. Astronominiams matavimams baze imamas arba žemės arba jos orbitos spindulys ( radiusas). Kai tiriamo objekto atstumas, lyginant su baze, yra labai didelis, paralak-sas tampa labai mažas arba visai nepastebimas. Matuojant žvaigždžių atstumus trigonometrinio metodo galia siekia 100 parseku. Dinaminis A. M. metodas remiasi visuotinės traukos dėsniu. Kiekvienas dangaus kūnas juda kitų kūnų veikiamas. Tai ištyrus, kartais pavyksta tiksliai nustatyti lyginamuosius tų kūnų atstumus. Pvz. iš saulės poveikio mėnuliui galima tiksliai apskaičiuoti saulės atstumą, jei žinomas mėnulio atstumas. Dinaminis metodas vartojamas dvilypių ir trilypių žvaigždžių ir žvaigždžių spiečių atstumams nustatyti, tačiau jo reikšmė yra ribota, kadangi nelengva nustatyti žvaigždžių masę. Spektroskopinis, arba radialinio greitumo, A. M. meto d a s remiasi Dopplerio-Fizeau efektu. Spektroskopu galima išmatuoti dangaus kūnų artėjimą ar nutolimą (vad. radialinis greitis). Pvz. spektroskopu stebint žvaigždes, buvo betarpiškai susektas greitis, kuriuo žemė skrieja aplink saulę. Iš to apskaičiuojamas žemės tako ilgis ir saulės atstumas nuo žemės, šiuo metodu nustatytas atstumas visai sutampa su nustatytu trigonometriniais ar dinaminiais metodais atstumu. Sujungus spektroskopinį metodą su dinaminiu, gaunamas vad. dinaminis spektroskopinis metodas, kuris taikomas įvairių dvilypių žvaigždžių atstumams matuoti. Ištisa eilė astronominių metodų remiasi vad. absoliutinio (tikrojo) dydžio pažinimu. Žiūrint iš tolo, kiekvienas daiktas atrodo mažas, neryškus. Žinant jo tikrąjį dydį, galima nustatyti ;r jo atstumą. Matuodami tolimųjų žvaigždžių atstumus, astronomai pasinaudoja tomis žvaigždėmis arba žvaigždžių sistemomis, kurių tikras dydis ir šviesumas yra iš kitų duomenų žinomi. Tam tikslui gerai tinka tam tikros cefeidų tipui priklausančios žvaigždės. Jų nesant tenka naudotis kitais objektais, kurių dydžiai svyruoja tam tikrose ribose, šiai rūšiai priklauso B tipo žvaigždės, ilgų periodų žvaigždės, naujosios žvaigždės, apvalūs žvaigždžių spiečiai ir kt. Remiantis tokiais ne labai patikimais objektais, gaunamas apytikris atstumas. Statistiniai metodai taikomi ne atskiroms žvaigždėms, bet žvaigždžių grupėms. Įvairios žvaigždės pagal jų ryškumą, spektrą, judesį ir kitus požymius yra jungiamos į atskiras grupes. Paprastai kiekvienai tokių grupių nustatomas vidutinis paralaksas, kuris gali būti klaidingas atskiroms žvaigždėms, bet tinka visai grupei. Svarbesnieji statistiniai metodai remiasi astrnomiškai ar spel troskopiškai nustatomu žvaigždžių judėjimu. Astronominiai matavimai rodo regimą žvaigždžių judėjimą, pareinantį nuo tikrojo greitumo ir nuo atstumo. Spektroskopiniai duomenys duoda žvaigždžių greitumą, nepriklausomai nuo atstumo. Abi duomenų rūšis suderinus, sužinomas vidutinis tiriamųjų žvaigždžių atstumas. Kitas statistinis metodas remiasi saulės sistemos judėjimu žvaigždžių tarpe, šis judėjimas sukelia vad. paralaktinę srovę, kada atrodo, tarytum žvaigždės slenka iš vienos dangaus pusės j kitą. Juo žvaigždės yra toliau, juo mažiau paralaktinėje srovėje dalyvauja. Bet saulės sistemos greitumą galima išmatuoti tiesiogiai spektroskopu, ir tuomet gaunami įvairioms žvaigždžių grupėms vidutiniai žvaigždžių atstumai.

Atsuktuvas apvalaus kaltelio pavidalo įrankis, vartojamas sraigtams įsukti ir atsukti.

Atšaiža atskilęs ar atskeltas nuo medinių daiktų smailas šipulys. Lieka A. ir akmenis skaldant.

Atšiaurio sritys (subpoliarinės juostos) pereinamosios zonos abiejuose žemės pusrutuliuose tarp šaltojo ašigalių klimato, kur šilčiausio mėnesio vidutinė temperatūra nesiekia 10°C, ir vidutinio šiltojo klimato su šalta žiema, šiaurės pusrutulis turi bendrai aukštesnę už pietų pusrutulį tem-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai