Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/384

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


2) Walla.ce Waltev (1872 — 1949) JAV geografas ir geologas. Chicagos ir Harvardo univ. prof. Redagavo Economic geology. Išsp. The Grown of «Nations 1936, The United States in the Western World 1944, The Rocky Mountains 1945 ir kt.

Atwoodo mašina patikrina laisvai krintančių kūnų kelių ir greičių dėsnius. Per skridinį, esantį kokių 2 m aukštyje, permetamas siūlas ir ant jo galų užkabinama dvi lygaus svorio masės. Ant vienos jų uždedamas mažas pasvarėlis, kuris vieną masę pastovia jėga traukia į viršų, o kitą žemyn. Visa ši sistema įgauna tolygi greitėjimą, kuris yra žymiai mažesnis už laisvai krintančio kūno greitėjimą, nes dvi dideles, esančias pusiausvyroje mases traukia vienas mažas pasvarėlis. Todėl dviejų m tarpe A. M. galima patikrinti tolygin'iu greitėjimu judančio kūno dėsnius, būtent, kad laisvai krintančio kūno nueitas kelias yra tiesiai proporcingas laiko kvadratui ir kad greitis yra tiesiai proporcingas laikui.

Atžala 1) apie 1894 dr. M. Kuprevičiaus Grinkiškyje organizuota slapta kuopelė lietuviškiems raštams platinti ir tautosakai rinkti. Veikė ligi 1896.

2) Vilniaus lietuvių mokytojų katalikų 1917 išleistas almanachas, kuriame bendradarbiavo M. Bagdonas, Kr. Čibiras, Pr. Dovydaitis, L. Gira, F. Kirša, M. Reinys, Kl. Ruginis, Just. Strimaitis, A. Stulginskis, J. Talmantas.

3) Socialistinės krypties moksleivių laikraštėlis, leistas Voroneže 19,15—1917.

4) Raseinių gimn. mokinių ateitininkų laikraštėlis, ėjęs 1919—1921.

5) Kražių moksleivių mėnesinis laikraštis, ėjęs 1921.

6) Linkuvos moksleivių laikraštėlis, ėjęs nuo 1920 šapirografuotas savaitinis, 1921— 1924 mėnesinis, nuo 1925 neperiodinis. Redagavo 1920 A. Morkūnas, P. Bieleckas, 1928 J. Pažemeckas, 1930 K. Gasparavičius.

7) 1929 J. K. Urbono leistas ir redaguotas laikraštis Shenandoah Pa. JAV.

8) 1946 Reggio Emilia Italijoje leistas savaitraštis, kurį redagavo B. Burčukas.

9) Kunigaikštienės Birutės draugovės sieninis laikraštis, 1947 leistas Memmingene Vokietijoje.

Atžalynas — (jaunuolynas) jaunas medynas, suželiąs iš medžių šaknų bei kelmų.

Atžalynas lietuvių pogrindžio laikraštis, 1943—1944 nacių okupacijos laikais leistas Lietuvių Vienybės Sąjūdžio. Spausdintas Vilniuje slaptoie snaustuvėje, formato 170 iš 240 mm, vidutiniškai 4 psl. didumo. Būvu skiriamas ypač jaunimui, bendradarbiavo daugiausia mokytojai.

Atžalynas 1946 I 29 Hanau Vokietijoje įst. lietuvių teatras, likviduotas 1950, kada A. susijungė su Chicagos Lietuvių Teatru. Steigėjai J. Keleč'ius ir S. Petkus. A. pastatė: K. Binkio Atžalyną, A. Gustaičio Sekminių vainiką, A. Škėmos Vieną vakarą, Schillerio-Gozzi Princesę Turandot, St. Santvaro Žvejus, A. Gehri šeštame aukšte, K. Binkio Generalinę repeticiją, Molière Tariamąjį ligonį, C. Odetso Raketą į menulį, V. Adomėno Svetimas plunksnas. Tris pastaruosius veikalus 1949—1950 A. naujai pastatė Chicagoje, III. A. režisieriais buvo: J. Blekaitis, A. Škėma, S. Pilka, V. Valiukas. Dailininkai: A. Bielskis, K. Jezerskas, Ii. Vilimas. Teatro administracija rūpinosi St. Gasiūnas. A. suvaidino 99 spektaklius. Tarp kito ko A. išugdė lietuvių scenai eilę aktorių, kurių tarpe daugiausia pasireiškė J. Nivinskaitė, E. Vilutienė, J. Kelečius.

Atžalinis miškas ž. Atauginis miškas.

Atžalos ž. Atauga ir Atauginę galia.

Atžalos 1921—1926 Raseiniuose ėjęs pažangiųjų moksleivių kuopos laikraštėlis. Redagavo S. Bakšys, A. P.imydis, P. Mickus, P. Šveikauskas ir V. Kauneckas.

Atžgaras, pūgžlys (Acerina cernua) žuvis. Dažniausiai ligi 15 cm, kartais ligi 25 cm ilgumo. Viršutinė kūno dalis žalsvai pilka su įvairaus didumo tamsiomis dėmėmis. Nugaros pelekas priekinėje dalyje turi tvirtus spyglių pavidalo spindulius, žiaunų dangtelio užpakalinis kraštas dantuotas. Apatinio peleko pirmieji du spinduliai kieti ir smailūs. Gyvena didesnėje Europos dalyje. Lietuvoje labai dažnas.

Atžinda, taip pat atžindėlls, atžinduolis, atžindajis, atažindas — vaikas, kurį motina nujunkius vėl buvo pradėjusi žindyti. Su jais siejasi įvairūs prietarai: tokio žmogaus ir užaugusio reikia saugotis, nes jis turįs blogas akis: į ką tik žvilgteriąs, tai pagadinąs — ar gyvulį, labiausiai jauną, ar javus sėjant pamatęs; jei A. pamatęs ką nustemba, tuoj užkeri—ar gyvulį, ar javą; tada perspėk jį sakydamas „ko stebies”, tai nieko nekenks (A. Juška). Tokių pat prietarų turi latviai, slavai, vokiečiai, žydai. Lenkijoje kartais painiojami su vaikais, paprastai anksti mirštančiais, kurie turi dvi dantų eili. Jie virstą vampyrais-slogučiais, žinomais visoje Europoje, bet greičiausiai iš rytų kilusiais, giminiuoja-mais su visiškai nekaltu šikšnosparniu bei apuoku-pelėda, paslaptingu nakties gyvūnu. Serbuose ir rusuose vampyras virtęs ir

Atžgaras

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai