Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/388

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


priėmimas, pasikalbėjimas. Skiriama viešoji A. nuo privatinės.

Audimas. Nuo seniausių laikų žmonės iš įvairios pluoštinės medžiagos nusipindavo diržus, pintinėles ir kt. daiktus. Toks primityvus audinys jiems pavaduodavo žvėrių kailius. Dabartiniai audiniai savo paskirtimi, žaliava, siūlų susipynimo tvarka ir savo paviršiaus išdirbimu susiskirstė į daugybę šakų ir šakelių. Audiniai audžiami iš dviejų pagrindinių siūių grupių, kurių viena, metmenys, eina išilgai audinio, kita, ataudai, skersai. Metmenys su ataudais supinami įvairiais būdais, ir nuo to pareina ,ne tik audeklo paviršiaus išvaizda, bet taip pat ir tankumas, stiprumas, glaudumas ir kt.

Audinys susidaro iš tarpusavio susipynimo metmenų su ataudais. Iš to susipynimo įvairumo ir atsiranda visokios audinių rūšys, skirtos įvairiems reikalams. Kad lengviau būtų išskirti kiekvieną A. būdą, A. siūlų pynimosi tvarka žymima tam tikrais ženklais. Jų yra keletas: nytims, metmenims ir jų suvėrimams, ataudams, pakojoms ir jų parišimui, metmenų ir ataudų susipinymui — išaustam audiniui.

A. įrankiai. Seniausi audiniai buvo be įrankių pinte pinami iš įvairių žolių, medžio žievių, vytelių ir kt. žmonėms pramokus verpti siūlus, A. buvo audžiami ant primityvių stačių rėmų arba į žemę įsmeigtų kuolų. Taip pvz. ausdavo ir senovės egiptiečiai, kurių A. menas buvo labai aukštai iškilęs. Rėmuose ant gulsčių karčių buvo apsukami arba ištempiami metmenys, padaromos primityvios nytelės, ir per šiuos metmenis rankomis arba medine adata buvo išpinami ataudai. Tuo būdu buvo audžiamos ne tik dvinytės drobės, bet ir įvairūs kilimai bei patiesalai. Kita A. stadija buvo išradimas gulsčių staklių, kurios ir dabar dar Lietuvoje vartojamos. Kaskart didinant nyčių skaičių, einama pr;e sudėtingesnių A. būdų. Tokios staklės su mažu ar dideliu nyčių skaičiumi daug kur laikėsi ligi XV a. Prancūzijoje XV a. kaimiškos staklės buvo kiek patobulintos. Staklės buvo reformuotos XVIII a., kada audėjas Ba-silius Bouchon 1725 išrado nytims kelti mazgų varsčius ir audimo raštui išrinkti popierinius šablonus. Pirmosios mechaniškos staklės dvinyčiams audiniams buvo išrastos 1798. Jacquard 1805 išrado stakles, kurios iš pagrindo pakeitė staklių veikimo principą. Jo vardo staklės kelia ne nytis, bet kiekvieną metmenų siūlą skyrium. Tai padarė perversmą A. pramonėje. Staklės buvo mechanizuotos. Dabartiniai A. įrankiai dalijami į nytlnes ir Jac^uardo stakles. Nytinės, su tam tikrais prietaisais nytims kelti, vartojamos nepainaus rašto ir siūlo pynimosi medžiagai austi; Jacquardo—painesnio rašto ir kitoms, ypač dekoratyvinėms, medžiagoms austi. Lietuvos kaime vartojamos staklės yra senoviškos.

A. Tamošaitis Sodžiaus menas I—VIII 1931-1939; <.”) Audimas 1931; Rūta (M. Raišiukytė) Kaip juostos ir pakelės austi — Mit. d. Lit. Lit. Ges. V 30 1911.

Senoviškos gulsčios staklės su mediniu skietu-nytimis

Senoviškos guiščios staklės

Dabartinės kaimo staklės

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai