Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/393

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


priemonėmis. Kultūrinės A. A. priemonės: šlapių dirvų nusausinimas, tinkamas žemės įdirbimas ir tręšimas, sveikos sėklos vartojimas, tinkamos sėjomainos įvedimas, atsparių ligoms veislių sėjimas, kad būtų galima sumažinti ligomis apsikrėtimo ir sirgimo pavojus. Technikinės priemonės: augalų sėklų tam tikruose skystimuose plovimas arba beicavimas, apdulkinimas jų tam tikrais milteliais, dirvos dezinfekcija, apsirgusių augalų fungicidais šlakstymas, pačių augalų ar tik jų sergančių dalių naikinimas, šiomis priemonėmis stengiamasi išnaikinti ir pašalinti ligos perai. Biologinės priemonės yra, kai augalams žalingų organizmų naikinimas vykdomas tų organizmų natūriliniams priešams gamtoje padedant. Teisinės ko\ os priemonės su augalų ligomis yra tie įstatymai ir potvarkiai, kurie draudžia įvežimą iš k tų kraštų pavojingomis ligomis sergančių augalų. A. A. kuriamos ir specialises A. A. stotys. Lietuvojs tokias funkcijas 1909—1914 tarp kita ko ėjo ir Baisogalos žemės ūkio klausimams tirti stotis. ¡Nepriklausomojoje Lietuvoje A. A. klausimais pradžioje rūpinosi Dotnuvos žemės ūkio technikumas, o jį likvidavus, nuo 1924 -VDU įkurta botanikos sodo fitopatologijos laboratorija, žemės Ūkio Akademijos taikomosios botanikos laboratorija ir Lietuvos žemės ūkio tyrimo įstaigos Augalų Apsau-gos_ stotis, nuo 1927 veikusi prie Dotnuvos ž. u. Akademijos.

Augalų ašarojimas arba sulčių tekėjimas iš sužeistų augalo vietų, pvz. iš kelmo, nuplovus visą stiebą ar šaką, išgręžus medžio kamiene skylę. Seniai žinomas kaip sulos tekėjimas pavasarį, anksčiau buvo laikomas tik sezoniniu reiškiniu. Stiebiniai augalai, tiek medžiai, tiek želes, bet kuriuo metų laiku ašaroja, jei tik dirvožemy yra pakankamai vandens, žolių A. trunka vos 2—4 dienas, medžių ligi keleto mėnesių.

Augalų audiniai yra daugelio ląstelių junginiai. Meristema, arba embrionalinis, A. A. yra toks, kuris dar dalijasi. Subren-dusiame A. A. yra pamatinis audinys (parenchyma) iš poliedrin'ių ląstelių ir prozen-chyma iš pluoštinių ląstelių. Ž. Augalų anatomija.

Augalų augimas, be žemesniųjų augalų, niekuomet nėra visiškai baigtas, kadangi užaugęs augalas turi meristeminių-embrio-nalinių audinių, iš kurių visada gali išsivystyti nauji organai. Lapai ir žiedai yra riboto augimo organai, o šaknys ir auglio ašis — neriboto. A. organai turi 3 augimo periodus: embrionalinį, kuriame renkama medžiaga ir sudaromas audinių tinklas; išsitempimo periodą, kada organas pasiekia savo galutinį didumą, ir vidaus vystymosi periodą. Daugelyje žemesniųjų augalų, kurių kūnas sudarytas iš vienos ląstelės, didėja turinys ir auga ląstelės sienelės. Jaunos ląstelės, kurios išeina iš em-brionalinio audinio, yra pripildytos protoplazmos ir turi plonas sieneles. Besivysty-darnos jos pasiekia savo galutinio didumo ir formos, didėjant turiniui ir sienelėms. A. A. matuojamas ir tiriamas aparatu auksa-nometru. Augimas priklauso nuo išorinių sąlygų, nevienodų įvairiems augalams ir augalų dalims. Greičiausiai auga atogrąžų kraštų augalai, pvz. bambukas didžiuoju augimo periodu gali kasdien augti ligi 1 m. Augimo intensyvumas didėja naktį ligi ryto ir mažėja ligi vakaro. Metinis augimo periodas yra gerai matomas lapuočiuose, kurių augimo periodas prasideda pavasarį ir baigiasi rudenį. Augalo jautrumas Išorės sąlygoms reiškiasi judesiais, vadinamais tropizma'is. Augimo forma priklauso ir nuo išorinių jaudiklių. Priešveiksmiai gali pakeisti formą, pvz. šaknų suplokštėjimas uolų plyšiuose. Organai, kurie auga žemės traukiamosios jėgos linkme, būtent stačias auglys ir svarbioji šaknis, vad. ortotropi-niais, šoniniai augliai, lapai ir šoninės šaknys, kurie auga maždaug horizontaliniai arba palinkę, vad. plagiotropiniais.

Augalų baltymai — albuminas — baltymo pavidalo medžiaga, kuri ištirpusi yra beveik visose augalų sultyse. Cheminiu požiūriu ji yra panaši į gyvulių albuminus.

Augalų bendruomenė — augalų susijungimas į tam tikrus ribotus susigrupavimus. Pvz. miškas, pušynas, eglynas, durpynas, pieva, nendrynas ir t.t. Jų pobūdis pareina nuo klimato, dirvos, floristinės sudėties, struktūros, pvz. augalų tankumas, susiskirstymas sulig aukštumu ir t.t. Smulkesnieji A. B. vienetai vad. sociacijomis ir asociacijomis.

Augalų biochemija mokslas apie cheminę gyvo augalo sudėtį ir vykstančius augale cheminius procesus.

Augalų dauginimasis vyksta belytiniu— vegetatyviniu ir lytiniu būdu. Pirmasis vyksta augalo daliai atsiskiriant nuo augalo motinos ir išaugant nauju augalu. Požeminiai stiebai (stiebašaknės) ir šaknys duoda atžalas, kurios atsiskiria nuo augalo. Kartais augliai yra bulvių arba svogūnų pavidalo, arba yra šliaužiančios ataugos, pvz. žemuogės, braškės ir kt. Kartais bulvelės arba svogūnėliai yra lapų pažastyse, pvz. lelijos ir kt. arba žiedyne, pvz. kai kurių svogūnų rūšys. Dažnai lapų pažastyse yra pumpurai, pvz. Cardamine — gandro pipiras. Vegetatyviniu būdu dauginasi bežiedžiai (Cryptogamae). Jie turi vad. sporas. Lytinis dauginimasis vyksta vyriškajai ir moteriškajai ląstelei susiliejus, šios dvi ląstelės yra vienodo arba įvairaus didumo, judančios žiužeiiais. nejudančios arba vien vyriškoji ląstelė juda (sper-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai