Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/398

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Azijos stepių ir dykumų sritis. 7) Makro-nezijos sritis, apimanti Madeirą, Azorų, Kanarų salas. 8) Afrikos-Arabijos ir Indijos sritis, apimanti Saharos, Arabijos, Persijos ir dalies Indijos dykumas ir stepes.

9) Kinų-Japonijos sritis, apimanti Japoniją, Korėją, Mandžiūriją, š.-vak.Kinų dalį. Miškai įvairių augalų. 10) Atlanto š. Amerikos sritis, apimanti š. Amerikos rytų dalį su maišytais miškais ir daugybe lapuočių ir spygliuočių medžių rūšių. 11) š. Amerikos prerijų sritis, apimanti vidurinę JAV dalį, kur vyrauja prerijos be miškų. 12) š. Amerikos vakarinės dalies sritis,apimanti visą kraštą tarp prerijų 'ir Didžiojo vandenyno, čia yra įvairių rūšių miškų, kalnų augalijos, stepių ir dykumų augmenijos.

Karalija B. -— Paleotropika’i. Apima senojo kontinento atogrąžų kraštų augaliją. Atskiros sritys: 1) Indo-Afrikos sritis su Afrika, p. Arabija ir Indija, čia yra miškų ir savanų, ši sritis dalijama į kelias provincijas. 2) Malezijos sritis, apimanti Himalajų pietų šlaitą, Siamą, Indo Kinus, Ceyloną, Malajų salyną, Filipinų salas, Naująją Gvinėją, Polineziją, ši sritis dalijama į daugelį provincijų. 3) Naujosios Zelandijos sritis. 4) Havajų salų sritis. 5) Afrikos salų sritis, pvz. šv. Elenos sala, Tristan da Cunha, Naujojo Amsterdamo ir šv. Povilo sala. Augalija panaši į Afrikos ir Amerikos augaliją.

Karalija C. — Neotrop’ikai. Apima Amerikos atogrąžų dali nuo Meksikos ligi Patagonijos. čia yra miškų, stepių, savanų ir aukštų kalnų augalijos. Kai kurių šeimų atstovai auga tiktai šioje srityje, pvz. Orchidaceae Amerikoje yra daug daugiau rūšių, negu Afrikoje ir Azijoje. Išskirtinos sritys: 1) Centrinės Amerikos žemyno sritis, apimanti Meksiką. Yra daug kaktusų rūšių. 2)Atogrąžų Amerikos sritis su miškais, stepėmis ir savanomis. Ji dalijama į daugelį provincijų. Ji apima Braziliją, Venecuelą. Guajaną, šiaurinę Argemi-nos dalį, Paragvajų ir Uragvajų. 3) Andų sritis, apimanti vakarinę P. Amerikos dalį

Karalija D. — Australija. Ji apima tik vieną Australiią, kur yra dvkumų, stepių, eukaliptu miškų, čia yra ir daug tokių iš seno išlikusių augalų, kurių nėra riiekur kitur.

Karalija E. — Kaplandas apima pietinę Afrikos dali. čia irgi auga daugy-nė augalų, kurių nėra kitur.

Karalija F. — Antarktis apima pietų pusrutulį su šaltu klimatu, pvz. P. Amerkos pietų dalį (Ugnies žemę ir Pata-goniją), Falklando. Kerguelų, p. Georg'jos ir kitų salų augaliją ir visą plotą aplink pietų ašigalį. Ugnies žemėje yra stepės, įies dėl didelio vėjo tose salose miškai virai negali augti, o aplink apgali tiktai ledas ir sniegas.

Augalų gleivė organinė medžiaga, iš dalies artima celulozei ir angliavandeniams, šaltame vandenyje ji išbrinksta į gleivėtą, klijinę masę. Tai sudėtinė dalis ląstelių sienelių ir jų turinio. Daug bakterijų, dumblių, grybų sudaro gleivę.

Augalų išsiplatinimas vyksta ataugomis, pumpurais, sėklomis, vaisiais ir t.t. Hidro-choria vad. sėklų išsiplatinimas vandeniu, anemochorija — vėju, zoochorija sėklų išsiplatinimas tarpininkaujant gyvuliams, mirmekochorija — skruzdžių pagalba. Tokiems išsiplatinimo būdams augalai įvairiai prisitaiko. Daug vandenyje arba greta vandens augančių augalų turi ant vaisių arba sėklų prietaisus plaukioti, pvz. kokoso riešutas, padengtas pluošto apdangalu, gali išlaikyti ir ilgas keliones jūros vandenimis. Kiti augalai turi prietaisus skristi, pvz. sparnuotas ataugas, plunksnas, plaukelius, savotiškus parašiutus ir kt. Kitų augalų sėklos yra labai mažos, ir jas lengvai neša vėjas (pvz. Orchidea, D’igitalis ir kt.). Kai kurios sėklos ar vaisiai, kuriuos perneša gyvuliai, turi kabliukus, kuriais prisikabina prie gyvulio ar žmogaus, pvz. daugelis įvairių piktžolių. Vaisiai, kuriuos sulesa paukščiai ir perneša jų sėklas, yra mėsingi ir vilioja paukščius, pvz. uogos. Yra ir mechaninių sėkloms išbarstyti priemonių.

Augalų judesiai. A. J. priežastys būva arba higroskopinės, dažniausiai pagristos ląstelių sienelių pasikeitimais, padidėjimu arba sumažėjimu ląstelėse vandens, pvz. sprogstant sausiems vaisių kevalams arba atsidarant sporangėms ir diskinėms. Mechaniniai judesiai, pvz. sporas ir sėklas išmetant, sukelia turgescenciją ir spaudimo pasikeitimą. Aktyvūs A. J. yra tokie, kuriuos sukelia vidinės augalo jėgos. Savarankiškai judėti ir keisti vietą, kaip gyvuliai, gali tiktai žemesnieji augalai arba aukštesniųjų augalų dauginimosi ląstelės. Jie dažnai tam tikslui turi žiužel us arba ląstelės juda šliauždamos pseudopodųomis. Tokių judesių linkmė dažniausiai pareina nuo šviesos (fototaksis), diėgnumo ((hid-rotaksis) ir kt. Judesius, kurių linkmė pareina nuo cheminių faktorių, vad. hemo-taksiais, pvz. paparčių spermatozoidus pritraukia obuolių rūgštis, samanų spermatozoidus, cukraus nendrių cukrus. Titnaginiai dumbliai (Diatomeae) juda išeinančių iš titnaginio skeleto skylelių plonų plazmos srovelių padedami. Yra atskiriami autonominiai judesiai, arba nutacijos. augimo judesiai. kurie per tam tikrą periodą vyksta nepriklausomai nuo išorinių sąlygų ir sukeliami tik augalo vidinės struktūros, pvz. auglių, lapų, žiedų atsidarymo judesiai, ir paratotiniai, arba jutimo judesiai, kurie

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai