Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/399

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


kyla dėl išorinių priežasčių. Augalų organų sugebėjimas judėti tam tikra kryptimi, veikiant išorėms sąlygoms, vad. tropizmu. Geotropizmu vad. judesius, sukeltus žemes traukos jėgos, haptotropizmą sukelia palietimas, hidrotropizmą vanduo, heliotro-pizmą šviesa. Periodiniai augalų lapų miego ir pabudimo judesiai, vad. miego judesiai (nyktinastijos) įvyksta dėl kasdieninės šviesos įtakos ir žiedų užsidarymo naktį (žiedų miegas). Jį sukelia temperatūros pasikeitimas. Jautrius judesius daro jautrioji mimoza (Mimosa pudica), kurios lapeliai, sukrėsti arba sužeisti, susiglaudžia. Taip pat jautrumo judesius turi vabzdžiaėdžiai augalai, pvz. Dioneae arba Drosera. Labai išsiplatinę yra geotropiniai judesiai. Augalo šaknys auga daugiausia žemės centro link, auglių ašys daugiausia auga aukštyn. Vijoklinių augalų auglių geotropizmą vad. lateraliniu geotropizmu. Auglio viršūnė spirališkai sukasi kaip laikrodžio rodyklė ir tuo pat laiku prisiglaudžia prie kitų jautrių dalių. Heliotropizmo arba fototro-pizmo priežastys yra augalo jautrumas šviesai. Teigiamąjį helioti opizmą rodo aukštesniųjų augalų stiebai ir lapų koteliai, neigiamą šaknys. Hidrotropizmas vyksta tada, kai didesnis drėgnumas iš vieno šono sukelia atitinkamos augalo dalies augimą. Chemotropizme veikia cheminis jautrumas, kuris pvz. sukelia dulkelių vamzdelio įaugimą į kiaušinėlį. Termotro-pizme augantieji augalų organai kreipiasi į šilimos šaltinį arba nuo jo nusikreipia.

Augalų kazeinas baltyminė medžiaga, kuri netirpsta vandenyje ir druskose ir lengvai tirpsta silpnuose šarmuose, čia priklauso žirnių, kviečių ir kitų javų gluten-kazeinas. Visi A. K. turi fosforo.

Augalų kenkėjai yra dažniausiai vabzdžiai, rečiau kiti gyviai (nematoda), kurie minta augalais ir dažnai įvairiose ūkio šakose padaro daug žalos. Vabzdžiai duria augalą ir siurbia syvus ar graužia augalo audinį (lapus, spyglius, žievę, medieną, šaknis). Su duriančiais kenkėjais kovojama kontaktiniais insekticidais, su graužiančiais - išvidiniais. Lietuvoje laukuose daugiausia kenkia ruginukas ir javų muselės: švedinė muselė (Oscinis frit), žaliaakė muselė (Chlorops taenopius) ir kt.; soduose: obuolinis vaisėdis (Carpocapsa pomonel-ia), obelinis žiedgraužis (Anthonamus po-morum), obelinė kandis (Hyponomeuta rnalinella) ir kt.; daržuose: kopūstinis baliukas Pieris brassicae), kopūstinė musė (Anthomyis sepatum), spragės (Haltici-nae) ir kt.; miškuose: įvairios kinivarpos (Scolytidae), pušinis pelėdgalvis (Pano lis piniperda), vienuolis verpikas (Ocneric monacha) ir kt.; grūdų kenkėjai: aruo-dinis ilgasnapis (Galandra granaria) ir kt.

Augalų ląstelės yra mikroskopinės augalų dalys iš kurių yra sudarytas augalo kūnas. Viduryje būva smulkiai grūduota protoplazma, aplinkui yra pienelė, arba s'enelė, celulozės. ProtopTazmoje yra apvalus arba plokštelinis branduolys, aptrauktas plona pienele, ir savyje turįs branduolio kūnelius (nucleolus). Greta branduolio kartais būva dvi centro sporos, kuriose yra dar mažesnis grūdelis—centro-zoma. Dažniausiai ląstelė turi vieną branduolį, tik kai kurių dumblių ir grybų ląstelė turi daug branduolių. Chromatoforuo-se yra žalios spalvos chlorofilo grūdai, bespalviai leukoplastai ir geltonos arba raudonos spalvos chromoplastai. Chlorofilo grūdeliai daugiausiai elipsiniai, bet būva ir kitų formų. Viduryje yra žalios spalvos chlorofilas, kuris tarnauja asimiliacijai. Protoplazmoje yra ir tuštumos—vakuolės su ląstelių skysčiais, kuriose yra ištirpusių įvairių medžiagų: cukraus, inulino, asparagino, raugų, glikozido, dažančiųjų medžiagų (ypač anticiano), rūgščių ir kt. Iš negyvų vidinių sudėtinių dalių yra aleu-ronas ir krakmolo grūdeliai, proteino kristalai, elaioplastai, įvairių formų (oksalato kalcio) kristalai. Silicis būva daugiausia augalų ląstelių sienelėse. Ląstelių sienelės sudarytos iš celulozės; grybai turi grybų celulozę, panašią į vabzdžių chitiną. Kartais sienelių medžiaga virsta mediena, kamščiu arba gleive. Nesumedėjusiose sienelėse dažnai randama pektino. Dažnai sienelėse yra mažos skylelės, pro kurias eina susijungimas tarp kamienų ląstelių. Besivystydama sienelė storėja. Nesustorė-jusios vietos vad. poromis. Indų ir trachei-dų sienelių sustorėjimas yra spirališkas arba žieduotas. Ląstelės dauginasi dalinda-mosis į dukterines; mielių grybų ląstelių dalinimasis vyksta pumpuravimu. Ląstelės gali ir susijungti. Ląstelių didumas yra labai įvairus. Mažiausios yra bakterijų ląstelės — 0 0015 mm ilgumo; apvalios arba kampuotos aukštesnių augalų ląstelės yra 0,02 ligi 0.2 mm, medienos ir pluošto pavidalo ląstelės yra 0,7-2,5 mm ilgumo. Kai kurių augalų plaukų ląstelės (pvz. vata) ir kai kurių dumblių ląstelės yra kelių cm ilgumo. Didžiausios ląstelės yra Caulerpa augalo. Ląstelių susijungimas vadinamas audiniu. Pirmas augalų ląsteles atrado 1667 anglas Hooke.

Augalų ligos. Sergąs augalas pažįstamas iš to. kad jis visas ar tik kai kurios jo dalys (lapai, stiebai, žiedai, vaisiai, šaknys) ima vvsti, džiūti, gelsti, silpnai augti, nenormaliai šakotis, pūti, nevesti vaisių, suktis, apauga spuogais, šašais, gumbais, vienokiu ar kitokiu valkčiu, darosi dėmėtas, skylėtas, lūžta, išgriūva, išauga nenormalaus ūgio ir pavidalo ir t.t. Iš augalų pasaulio atstovų augalams ypač daug žalos

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai