Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/403

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Augititas alkalinis bazaltas, kurį sudaro augitas, truputis magnetito ir stiklo.

Augitoporfiritas tankus žaisvas porfiritas su augitu.

Augius (Augustinavičius) Paulius (g. 1909 IX 2 žemaičių Kalvarijoje) grafikas. Baigė Telšių gimn., 1935 Kauno meno mokyklą, 1938 Paryžiaus Ecole Nationale Supérieure des Beaux-Arts ir Conservatoire Nationale des Arts et Métiers. Nuo 1933 jaunųjų lietuvių menininkų meno kolektyvo Formos narys, nuo 1935 Lietuvos Dailės Instituto narys. Nuo 1934 dalyvavo parodose Ko-šicoje (Čekoslovakijoje), Rygoje, Taline, 1937 Paryžiaus pasaulinėje parodoje, Italijoje; tremtyje gyvendamas — įvairiuose Vokietijos ir Austrijos miestuose, Belgijoje, Olandijoje, JAV 1938 Chicagoje, New Yorke, Rochesteryje ir kt. 1936 medžio raižiniais iliustravo žemaitės Petrą Kurmelį, 1937 M. Valančiaus Žemaičių vestuves, 1947 S. Neries žalčio pasaką ir spalvotomis iliustracijomis Pupos Pasaką bei Žemaitijos Simfoniją. 1938 gavo už iHustracijas valstybės premiją. A. darbų yra Kauno Kultūros muzėjuje, Vilniaus meno muzėjuje, Chicagos meno institute ir kt. Meno kritikos klausimais rašė Vaire, Naujojoje Romuvoje, Aiduose, žiburiuose. 1946 Minties žurnalo dailės skyriaus redaktorius. Redagavo Lithuanian Art ir Exile.

Augmentas (lot. augmentum-prieauglis) yra priešdėlinė praeities žymimoji veiksmažodžių dalelytė e-, gal būti pradžioje ėjusi atskiru laiko prieveiksmiu. A. yra išlikęs tik arijų, graikų ir armėnų kalbose.

Augsburg- Vokietijos mst. Bavarijoje, Lecho ir Wertacho upių santakoje. 190.00 gyv. (1952). Priešalpių pramonės ir prekybos centras. A. išaugo iš 15 pr Kr. įsteigtos romėnų kariuomenės stovyklos Augusta Vindelicorum. Nuo VI a. vyskupijos centras. 1276 gavo laisvojo mst. teises. XV— XVI a. čia koncentravosi žymiausios šalies ekonominės, mokslo ir meno jėgos. A. gyveno garsūs menininkai Holbein, Amber-ger ir kt.Nuo 1468 čia buvo vienas žymiausių Vokietijos spaudos centrų. Iš A. išėjo ir Liuterio mokslas. Per 30 metų karą A. žymiai nukentėjo, ir gyventojų skaičius iš 45.000 buvo nukritęs ligi 16.000. 1632 A. paėmė Gustavas Adolfas. 1805 Bratislavos sutartimi A. atiteko Bavav:’jai. Iš senųjų pastatų žymėtini: pradėta statyti 994 katedra, XI a. šv. Maurikijaus bažnyčia, pradėta statyti 1321 šv. Onos bažnyčia, 1615-1620 rotušė, Fuggerio, kuris labiausiai prisidėjo prie A. iškilimo, namai (Fugger-haus).

Kunigaikščio Fuggerio protėviai buvo garsūs Europos turtuoliai, turėję fabrikų beveik visuose Europos kraštuose. Fuggerio žemėje statėsi ir Augsburgo miestas. Buvusią kun. Fuggerio protėvių didybę teberodo jo vardu ir dabar tebevadinami paminklai, kaip Fuggerstrasse, Fuggerkel-ler, pagaliau Fuggerei, jo protėvių statytoji pirmoji darbininkų kolonija Vokietijoje. Kun. Fuggeris padovanojo ąžuolą lietuviškam paminkliniam kryžiui Augsburge ir sutiko būti to paminklo globėju.

Augsburgo lietuvių tremtinių stovykla. Antram Pasauliniam karui besibaigiant, UNRRA, tarptautinė organizacija, įsteigė dvi pabaltiečių stovyklas Augsburgo rajone, vieną Augsburgo priemiestyje Hochfelde, antrą Haunstette-ne. Lietuvių skaičius išaugo Hochfelde iKi 1300 ir Haunstettene iki 600. 1948, prasidėjus masinei emigracijai, lietuvių skaičius Augsburge visai sumažėjo. Haunstet-teno stovykla buvo likviduota, gyventojai perkelti į Hochfeldo stovyklą. Netrukus, 1951 XII Hochfeldo stovykla buvo taip pat uždaryta, gyventojų likučiai perkelti į A. priemiestyje Kriegshaberį, kur apgyven-dyta kelios dešimtys lietuvių. Tiek pat lietuvių gyvena ir Augsburgo mieste.

Abiejose stovyklose buvo susitelkę daug lietuviškų inteligentinių pajėgų. Augsburgas virto lietuvišku kultūros centru. Jis buvo ir įvairių organizacijų suvažiavimų centras, čia buvo leidžiamas iliustruotas laikraštis žiburiai. Augsburgo stovyklose veikė lietuviški vaikų darželiai, pradžios

P. Augius

P. Augiaus žalčio pasaka

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai