Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/406

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


jos patvirtintas. 1908 —1911 Seinų kapitulos asesorus Petrapilio dvasinėje kolegijoje. 1911 — 1915 Marijampolės klebo-aas. 1909—1911 Kun. P. A. parašu Vadove ;šsp. Vygrių ir Seinų diecezijos istoriją ir 1911-1912 Seinų diecezijos bažnyčių monografiją. Liko plačios Bažnyčios istorijos rankraštis.

2) Pranas (1883 IV 25 Mažučių k., Vilkaviškio vi. -1941 VIII 13 Vilniuje) VDU ir Vilniaus univ. prof. Mokėsi Marijampolės gimn., Seinų dvas. seminarijoje, 1905— 1906 Petrapilio dvas. akademijoje. Akademijos nebaigęs, išvyko studijuoti i Friburgo univ., kur 1911 už disertaciją Die litau-isehen Elementen in der polnischen Frūh-romantik (lenkiškai: Pierwiastki litews-kie we wczesnym romantyzmie polskim 1911 ir liet. Lietuvybės elementai lenkų romantizme .1921) gavo filosofijos dr. 1913— 1920 gyveno JAV, kur tarp kita ko 1915 redagavo Pažangą Chicagoje. Supasaulėjęs, 1920 atvyko Vilniun ir mokytojavo lietuvių mergaičių gimn., dirbo Laikinajame Lietuvių Komitete (1920 X—1921 II jo pirmininkas) ir bendradarbiavo vietinėje lietuvių spaudoje. 1922 I kartu su kitais 33 lietuvių ir gudų veikėjais lenkų okupantų suimtas ir ištremtas į Kauną. 1922 studijavo Berlyne filosofijos fak. Nuo 1923 I 1 Lietuvos (vėliau VDU) univ. anglų k. ir literatūros doc., vėliau prof. 1923 1 5 — 1939 hum. fak. sekretorius. 1940 iškėlus hum. fak. į Vilnių, buvo jo dekanu ligi mirties. Pr. Jonaičio ir kt. slapyvardžiais spausdino eilėraščius Lietuvių Laikraštyje 1906, Draugijoje, straipsnius Vilniaus Žiniose, Vienybėje Lietuvninkų ir kt. Pr. Johnsono slap. išsp. Friburge parašytą Keletas minčių apie mirties bausmę 1909, 1915 Karės metu—vaizdeli iš lietuvių gyvenimo. Bendr. Lietuviškojoje Enciklopedijoje.

3) Vladas (1899 IV 13 Mažučių k., Vilkaviškio vl. — 1951 Grand Rapids, Mich. JAV) inžinierius miškininkas. 1923 baigė Marijampolės gimn. 1923 Liet. univ., vėliau Tarandto miškų inst. ir Vienos univ. studijavo miškininkystę. 1931 — 1944 dirbo Lietuvvos miškų administracijoje. Nuo 1944 Vokietijoj, 1946 Greveno lietuvių bendr. pirmininkas ir lietuvių gimnazijos direktorius.

Augustaitytė - Vaičiūnienė Juzė Liuda (g. 1895 VII 28 Mažučių k. Vilkaviškio vi.) poetė. Nuo 1915 mokėsi Saulės mokytojų seminarijoje, kurią pabaigė 1916 Voroneže. 1916 — 1917 lankė Aukštuosius moterų kursus Petrapilyje ir Odesoje. 1919 ištekėjo už muziko Antano Vaičiūno. 1920 baigė J. Jablonskio lietuvių kalbos kursus Kaune, 1929 švietimo ministerijos kūno kultūros kursus Kaune. 1918 — 1920 pradžios mokyklos mokytoja Kaune. 1920 — 1938 gimnazijos mokytoja Marijampolėje, 1938 — 1940 Kaune. Nuo 1944 tremtyje Vokietijoje mokytojavo įvairiose lietuvių tremtinių stovyklų mokyklose. Nuo 1950 JAV. 1915 pradėjo rašinėti į moksleivių laikraščius. Paskiau savo eilėraščius spausdino Vytyje (Amerikoje), Moterų Dirvoje, Lietuvoje, Moteryje, Trimite, Klaipėdos žiniose, Vaire, Lietuvoje, Iliustruotoje Lietuvoje, židinyje, Naujojoje Romuvoje, šaltinyje, Kas Girdėti, šešupės Bangose ir kt. leidiniuose: Pirmasis Dešimtmetis 1929, Aukštyn 1930. Rašinėjo ir skautų ideologijos klausimais. Atskirai išspausdino eilėraščių rinkinius: Su baltu nuometu 1931, Skeveldros (Schvveinfurte) 1946, žvaigždėtos naktys 1952. A. V. poezijoje apstu lyrinio jausmo, jos eilėraščių forma klasikinė.

Augstkalns Alvis (1907—1944) latvių kalbininkas, Latvijos univ. lietuvių kalbos lektorius. Išsp.: Mūsų valoda 1934, Leišu valodas elementi latviešu gimnasijai 1936. Bendradarbiavo latvių Filologu Biedribas Raksti, Archivum Philologicum 1935 išsp. Smulkias pastabas ir kt.

Augustaliai (lot. augustaJes) daugiausia iš vergų sudaryta romėnų kolegija, kėlusi imperatorių iš Julijų giminės ir imp. Clau-dijaus kultą tuose miestuose, kurie turėjo Romos miesto teises. Jas pradėta kurti nuo 12 pr. Kr., kada imp. Augustas tapo pontifex maximus.

Augustalijos (lot. Augustalia) senovės Romos kasmetinės šventės, pirmą kartą paminėtos 19 Kr. g. A. metu buvo ruošiamos iškilmės — ludi augustales, kurios trukdavo nuo X 5 ligi X 12.

Augustas (Augustinavičius) Kostas (gimęs 1893 II 20 Alsėdžių par. Telšių aps.). žurnalistas, visuomenininkas. Mokėsi Panevėžio miesto mokykloje, kur priklausė slaptai aušrininkų kuopai ir nuo 1911 bendradarbiavo Lietuvos ūkininke ir Lie-

Kun. P. Augustaitis

V. Augustaitis

Augustaitytė-Vaičiūnienė

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai