Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/412

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Paveldimos monarchijos reikalą s. A. III, kaip ir jo tėvas, siekė paveldimos monarchijos, panaikinimo libe-rum veto ir išrinkimo jo sūnaus įpėdiniu, dar prie savo gyvos galvos. Bet šį klausimą keliant, tuojau atsirasdavo ir kitų kandidatų į sostą ir reikalavimų, kad būtų renkamas ne saksas, bet iš savųjų. Čartoriskiai norėjo pravesti ką iš savo giminių; Branickis statė savo kandidatūrą. Visos kaimyninės ir net tolimos valstybės (pvz. Prancūzija) buvo priešingos šioms reformoms ir karaliaus valdžios sustiprinimui, nes tai neleistų joms kištis į vidaus Lietu-vos-Lenkijos reikalus. Pagaliau Čartoriskiams, pasirėmusiems rusais, kilo mintis A. III detronizuoti, tačiau šiam mirus, neteko to plano vykdyti. Ėjo tuo laiku gandų, kad rusai, norėdami pasigrobti Kuršą ir Žemaičius, už tai sutiktų karaliumi pakelti Adomą čartoriskį. A. III rūpėjo savo sūnui Karoliui parūpinti Kuršo sostą. Kada Bironas (Buehren) buvo ištremtas, 1758 A. gavo tam Kuršo sutikimą ir 1759 III Karolis išvyko į Mintaują. Bet įvykus pačioje Rusijoje politinėms atmainoms soste, ištremtasis Bironas grįžo į Kuršą ir 1763 išvijo Karolį. Čartoriskiai buvo nusistatę prieš Karolio kandidatūrą.

Reformų sumanymai. Visų tų suiručių metu mėginta reformuoti ir valstybės gyvenimą. Reformos projektus sudarinėjo gyvenęs Lotaringijoje Leščinskis; iškilo švietimo reformatoriui, pijoras Stanislovas Konarskis, ir šioje srityje jam teko vesti kovą su jėzuitais, kurie nenorėjo niekam užleisti savo monopolinės padėties mokyklų srityje. Konarskio buvo taip pat surašęs ir politinių reformų projektus, paremtus Lietuvos-Lenkijos šeiminio gyvenimo duomenimis. Kiti vėl keldavo klausimą, kaip organizuoti nuolatinę didesnę kariuomenę, panaikinti liberum veto ir kt. Rusija paėmė savo globon stačiatikius, Prūsija užtardavo evangelikus, bet abi tik tiek, kiek tai joms politiškai buvo naudinga. šūkaudavo tuomet, kada ieškojo progos įsikišti į vidaus reikalus. .Nors nuo suiručių ir karų daugiausia nukentėjo, ypač Lietuvoje, valstiečiai, vis dėlto Lietuvon tuo laiku masėmis pradėjo bėgti rusų valstiečiai, jų tarpe ypač daug sentikių, bėgusių kaip tik nuo tikybinių persekiojimų Rusijoje. 1757 manife.it u Rusija mėgino juos susigrąžinti, žadėdama jiems dovanoti kaltes, o kartais ir prievarta juos atsiimdavo. Dėl to gana dažnai įvykdavo daug pasienio susidūrimų. Reformų iniciatoriai, jų tarpe ir Stanislovas Leščinskis, buvo iškėlę ir baudžiavos panaikinimo klausimą.

W. Konopczynski Polska w dobie wojny siedmio-letniej 1909—1911; K. Waliszewski Potoecy i Czar-toryscy 1387; E. TyszkievAcz Zrddla do dziejč>w Kurlandyi i Semigalii z czas6w Karola kr61ewicza 1870; K. Borowiczeny Graf v. Bruehl 1930; Broglie Le secret du roi 1878; M. Matuszevncz Pamiętniki 1S76; L. Beynar Ziemie pdlnocno vvschodnie za Sa-sow 1939.

Augustas I (1526—1586) Saksonijos elek-torius, 1553—1586 kurfiurstas, pravedęs savo valdomame krašte plačias reformas ūkio, švietimo ir teisės srityse ir žymiai išplėtęs savo valdžią.

Augustas (1579—1666) Braunschweigo Wolfenbuettelio kunigaikštis, 1635—1666 įsteigęs Wolfenbuettelio biblioteką. 1616 Gustavo Selenuso vardu išspausdinęs Das Schach-oder Koenigsspiel.

Augustauskas 1) Vytautas (1902 — 1944 VIII 24) ats. pik. Ilgametis Vyriausiojo štabo ūkio skyriaus viršininkas. Būdamas direktoriumi sutvarkė Kulautuvos kurortą. Bendradarbiavo Mūsų žinyne.

2) Vytautas (g. 1904 Lygumuose, Kidulių vi.). 1925 baigė Šiaulių mokytojų sem., 1931 VDU hum. fak. pedagoginį skyrių. Nuo 1925 Šiaulių mok. seminarijos pavyzdinės mokyklos, vėliau Veiverių mok. sem., .1931 Šiaulių mokytojų seminarijos mokytojas. 1932 Kauno aps. mokytojų inspektorius. Nuo 1927 pedagoginiais ir fizinio auklėjimo klausimais Švietimo Darbo, Vairo, Lietuvos Mokyklos ir kt. bendradarbis. 1931— 1940 Fiziško Auklėjimo redaktorius. 1941 deportuotas į Sibirą.

Augustavas, seniau Mostki, Knišino vi., kuriuos Žygimantas Augustas, 1561 V 10 suteikdamas Magdeburgo teises, pavadino Augustavu. Ligi 1569 Liublino unijos Augustavas buvo Lietuvos teritorijoje. 1569 atiteko Lenkijai. 1663 A. buvo užpuolę ir apiplėšę totoriai. Po padalijimų atiteko Prūsijai kartu su visa Užnemune, čia buvo įk. Dambravo ayj. administracinis centras. 1816 sukurtos A. vaivadijos centras buvo iškeltas į Suvalkus, o A. virto A. apskrities centru tiek vaivadijos, tiek ir nuo 1837 A. gubernijos, o nuo 1867 Suvalkų gubernijos. Per 1883 sukilimą A. miškuose veikė sukilėlių būriai. I Pasaulinio karo metu A. ir jo miškai vaidino didelį vaidmenį kovose tarp rusų ir vokiečių. 1920 VII, kai bolševikai veržėsi į Lenkiją, lenkai atsitraukė iš jų okupuotos Suvalkų žemės, ir pasienį palei A. perkasą užėmė Lietuvos kariuomenės dalys. 1920 VIII 16 lenkai, pradėję prieš bolševikus priešpuolį, prisiartino prie Lietuvos pasienio ir pradėjo spausti ten buvusią Lietuvos apsaugą. 1920 VIII 28 A. vėl pa-

V. Augustauskas

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai