Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/413

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


teko į lenkų rankas. Lenkų okupacijoje A. buvo pradžioje Balstogės, paskiau Suvalkų vaiyadijos centras. 1948 turėjo 8500 gyv. A. prekybinę reikšmę pakėlė 1839 užbaigtas kasti A. perkasas ir XX a. pradžioje per A. nutiestas geležinkelis į Gardiną. Pirmoji bažnyčia statyta 1549, nauja medinė 1776, nauja mūro 1906. Buvusi čia kadaise unitų bažnyčia sudegė dar prieš unitų panaikinimą. A. vandens kelias gavo vardą nuo A., nes A. perkasas eina per patį miestą. Ties plento tiltu čia yra įrengta A. šliuzas, kuris palaiko Netės ež. vandenį 2 m aukščiau perkaso paviršiaus.

Augustavo girios tarp A. vandens kelio iš vakarų, Bebro upės iš pietų, Nemuno iš rytų ir Juodosios Ančios iš šiaurės. Senovėje sudarė nenutraukiamą mažai gyvenamą Užnemunės girių dalį. šių kraštų kolonizacijai didėjant, girių plotas mažėjo. Ypatigai A. G. nukentėjo I Pasaulinio karo metu. čia tarp kita ko 1914—1915 žuvo daugybė vokiečių, apsuptų rusų kariuomenės.

A. Polujafiski Opisanie las6w 1854.

Augustavo gubernija buvo sudaryta 1837 III 7 iš 1816 perorganizuotos A. vaivadijos ir buvo padalyta į A., Lomžos, Seinų, Kalvarijos ir Marijampolės apskritis 1867 pietų A. apskrities dalis ir Lomžos aps. prijungta prie naujai sudarytos Lomžos gub., o likusi dalis sudarė Suvalkų gub. 1863 IX sėkmingesniam sukilimo malšinimui A. gubernijos Marijampolės, Kalvarijos, Seinų ir A. apskritys buvo pavestos Vilniaus generolui gubernatoriui Muravjovui, kuris sukilimo malšinimą pavedė gen. Baklano-vui.

A. Polujanski Wędrdwki po gubernii Augustovv-skiel 1859.

Augustavo vaivadija su centru Suvalkuose buvo sudaryta 1816 I 16 iš Bielsko srities, išskirtos iš Podliachijos vaivadijos, Užnemunės trakto, išskirto iš Gardino vaivadijos, ir Kauno aps., išskirtos iš Trakų vaivadijos. A. V. buvo padalyta į 5 apygardas ir 7 apskritis: Lomžos apygarda su Lomžos ir Tikocino aps., Augustavo apygarda su Dambravo ir Bebro aps., Seinų apygarda ir aps., Kalvarijos apygarda ir aps. ir Marijampolės apygarda ir aps. 1837 III 7 A. V. buvo paversta A. gubernija.

Augustavo vandens kelias pietinio Suvalkų krašto ežerų, perkasų ir kanalizuotų upių sistema, kuri jungia Vyslos baseiną su Nemunu. Iš Vyslos, pro Būgą, Narvą ir Bebrą galima plaukti kanalizuota Netės upe pro Augustavą į Netės ež., toliau pro Baltąjį ir Studenicos ež. perkasu, Ser-vos upelio vaga pro ežerų grandinę į Nemuno intaką Juodąją Ančią. A. vandens kelias buvo numatytas Vyslos baseinui su jūra sujungti aplenkiant Prūsiją, kada po 1795 padalijimų Vyslos žiotys atiteko Prūsijai. Pirmuosius tyrinėjimus atliko 1796 de Vitte, 1823 Falkoni. Kasimo darbai buvo pradėti 1824, ir jau 1830, kad ir ne visas užbaigtas, perkasas buvo pradėtas naudoti, bet dėl 1830 sukilimo darbai buvo laikinai sustabdyti. Užbaigta 1833—1838 Lenkijos Banko lėšomis, kuriam 1833 perkasas buvo išnuomotas. 1844 A. V. K. perėjo tiesiogi-nėn Susisiekimo Ministerijos žinion. A. V. K. ilgis nuo Bebro ligi Nemuno yra 102,2 km; Vyslos baseine 51,2 km, takoskyros tarpas 9,4 km, .Nemuno baseine 41,6 km. A. V. K. naudojasi 13.5 km sutvarkytos Netės vagos, 22,3 km naujai iškasto Netės slėny perkaso, 23,5 km sutvarkytos Juodosios Ančios vaga ir 6,4 km iškasto tarp Juodosios Ančios ir Nemuno perkaso tos upės 21,5 km ilgio vingiui sutrumpinti. Likę 37 km ežerai ir jų pertakai. Aukščiausia A. V. K. vieta yra ties Juodosios Brastos k. Takoskyros tarpas turi altitudę 126,0 m aukščiau jūros; jis yra 39,5 m aukštesnis už Nemuną ir 15,3 už Bebrą. Kritimui nugalėti įrengti 7 šliuzai Vyslos linkui ir 11 šliuzų Nemuno linkui. Takoskyros tarpą palaiko Svobodos šliuzas į Vyslą ir Gorčytės į Nemuną. Didesni šliuzai: Panevas, tarp Panevo ir Kreivojo ež., ir Nemunavas laivams iš perkaso į Nemuną nuleisti. A. V. K. gauna vandenį iš ežerų: 1) takoskyros tarpas iš Servos ež., 2) Netės aukštupys iš Baltojo ir Netės ež., 3) Netės debitui tvarkyti ji sujungta dviem perkasais su Saino ež., 4) Kalno ež.; Juodosios Ančios debitui sumažinti potvynių metu iš jos prakastas perkasas ties Rigolių k., pro šlemos ež. ir šlemytę į Marą, kuri įteka į Juodąją Ančią žemiau A. V. K. šis kelias tinka laivams ligi 43 m ilgio, 4,9—5,2 m pločio, 1,2 m grimzlės, ligi 150 t talpos. Dėl Bebro vagos seklumo vasarą gali plaukti tik 70 t laivai.

Laivininkystei A. V. K. didelės reikšmės neturėjo. Juo naudojosi a. 50 laivų ir a. 500 sielių per metus. Po I Pasaulinio karo jis

Augustavo perkaso šliuzas

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai