Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/416

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


tinosios ir nekintamos mūsu dvasios dorovinės tiesos.

Valstybės moksle A. krikščioniška prasme modifikuoja antikines (Cicerono) mintis; žmonių susibūrimą į valstybės bendruomenę jis traktuoja, kaip einančią iš žmogaus prigimties reikalų. Kiekviena valstybės galia eina iš Dievo, betgi Dievo valia nustato ribas ir valstybės valdžiai. Dievas, sukurdamas pirmąjį žmogų, jam leido nesilygstamai viešpatauti tik gyvuliams, bet ne (kitiems) žmonėms. Dievo žmonių bendruomenėje turi viešpatauti taika (pax) ir teisingumas (iustitia): „Nesant teisingumo, kas gi iš viso yra valstybės, jei ne didelės plėšikų gaujos?”

Kultūros ir istorijos filosofiją A. sukūrė savuoju veikalu De civi-tate Dei, atvaizduodamas per amžių amžius trunkančią kovą žemiškos valstybės (civitas terrena) su Dievo valstybe (civi-tas Dei). šis A. veikalas vid. amžiais buvo plačiai komentuojamas.

A. teologija vakarų dvasios istorijoje turėjo daugiau reikšmės kaip 30 filosofija. Kai kurias disciplinas jis pirmas buvo sukūręs, k. a. hermeneutiką, homiletiką, katechetiką. A. mintys apie filosofijos propedeutinę reikšmę teologijai, apie autoriteto (auctoritas) ir proto (ratio), tikėjimo ir žinojimo santykius davė kryptį susikurti scholastiniam teologijos metodui.

Plačiai užsimota krikščionybės apologija yra anas veikalas De civi-tate Dei, kuriame dėstoma krikščionybės pergalė prieš pagonybę. Veikalu De trini-tate A. nužymėjo kelią spekuliatyviniam mokslui apie šv. Trejybę. Kristologi-j o j e A. dar prieš Efeso ir Chalcedono susirinkimus mokė Krista as dieviškos prigimties vienumą ir jo prigimčių dvejumą, aštriai formulavo hipostatinę uniją, sote-riologijoje giliai suvokė Kristaus tarpininkavimą ir jo tarpininkavimo didžiausiąjį aktą — kryžiaus ir aukos mirtį, švento Pauliaus mintis bažnyčią esant mistinį Kristaus kūną buvo pagrindas Augustino mokslui apie Kristaus tolimesnį gyvenimą ir veikimą bažnyčioje. Kovodamas su pelagionais ir semipelagionais, A. sukūrė dogmatinę antropologiją ir malonės mokslą, kuris augustinišku formulavimu yra priimtas ir katalikų dogmatikos. Pradžioje A. buvo griežtas žmogaus valios laisvės šalininkas. Nenorėdamas jos paneigti, jis betgi nuo 397 tdp stipriai pabrėždavo žmogaus prigimties sugedimą, Dievo malonės viršenybę ir išrinktųjų predestinaciją, jog vėliau juo remdavosi ir katalikų bažnyčios moksio priešininkai (Liuteris, Calvinas, jansenistai).

A. malonės ir sakramentų mokslas buvo praktiškai išreikštas jo moralėje, a s-kezoje ir m ist ik o.i e, kurios koncentruojamos aplink Dievo ir artimo meilę (caritas). A. švelnus maldingumas griežtai priešingas rigoristiniam jansenistų maldingumui, nors ir šie šaukėsi i A.

šv, Augustino raštų, 30 paties apskaičiavimu gyvenimo pabaigoje, buvo 93 pavadinimai 223 knygose. 1679 —1700 Mauriner leidinyje jie sudaro 11 tomų. Tą leidimą pakartojo Migne Patrología latina 32 — 46 tomuose.

Lietuviškai A. Savickis 1829 išleido Kalbos dusziu su Diewu iszimtos isz knigu szw. Augustino. 1933 M. Vaitkus išvertė jo Confessiones I—X kn.

H. Scholz Glaube u. Unglaube in der Weltgeschichte 1911; JB. Gilson Introduction a l’étude de St. Augustin 2 leid. 1943; F. van der Meer A. als Seel-torper 1952; Logos 1930—1932 (straipsniai K. Am-bi'ozaičio, P. Dovydaičio, J. Donskio, P. Kuraičio, M Reinio) ; L. Bertrand (J. Keliuočio vertimas 1930) šv. Augustinas.

2) A. (m. 604 V 26) benediktinas, anglosaksų apaštalas, šventasis (šventė V 26). 598 popiežiaus Grigaliaus Didžiojo pasiųstas Anglijon krikščionybės skleisti. Savo misijos darbe krikščionybės mokslą bei liturgiją jungė su vietos gyventojų tautinėmis savybėmis bei papročiais. Nuo 597 vyskupas, 601 Canterbury arkivyskupas.

3) A. T r i u m p h u s, arba A. iš Anko-nos (1243—1328), augustinų vienuolis, teologinių, filosofinių ir bažnytinės teisės raštų autorius. Jo veikalas Summa de potes-tate ecclesiastica išsp. 1473 (21582).

Augustinas I 1783—1823 Meksikos imperatorius.

Augustinas Vytautas (g. 1912 VII 25 Leliūnuose Utenos aps.). Menininkas fotografas. Yra pagaminęs a. 5000 Lietuvos vaizdų fotonegatyvų, pats tas visas vietoves

aplankęs. Fotografinę medžiagą yra panaudojęs Lietuvos propagandai per Lietuvos Užsienių Reikalų Ministeriją ir dalyvaudamas tarptautinėse fotografijos parodose. Tremtyje yra išleidęs Lietuvos vaizdų albumą Our country Lith-uania 1951 ir iliustravęs Vytės Nemunėlio eilėraščių rinkinį jaunimui Po Tėvynės dangum.

Augustinas de Gazothes (1259-1323) domininkonas, šventasis (šventė VIII 3), apaštalavęs Dalmatijoje, Bosnijoje, Vengrijoje. 1317 Noceros vyskupas.

Augustinavičienė-Višinskaitė Apolonija (g. 1918 IV 28 Tūloje, Rusijoje) operos dainininkė, solistė. 1936 baigė Alytaus gimn. 1936—1939 Klaipėdos Prekybos Institut e. Dainavimą studijavo Klaipėdos konservatorijoje, 1939 — 1944 Kaune, Vil-

Vyt. Augustinas

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai