Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/420

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


A. suprasti išimtinai kaip \aiko išsivystymą, nepriklausomą nuo išorinių veiksnių ir varžtų iš suaugusiųjų pusės. Antrosios krypties atstovai į A. žiūri tik kaip į sąmoningą ir sistemingai organizuotą suaugusios kartos įtaką jaunajai kartai. Tačiau tiek viena, tiek ir kita kryptis yra teisi ten, kur teigia, bet klysta ten, kur neigia. Tad pilnutinis A. sąvokos aptarimas yra galimas kartu suėmus ir suderinus šias abi viena kitą papildančias pažiūras: A. yra sąmoninga ir sistemingai organizuota suaugusio asmens įtaka bręsta n č i a j a m, siekiant i .š s i -plėtojimo pastarojo visų prigimties galių — fizinių, intelektualinių, moralinių bei dvasinių'—-darnaus, integralaus išplėtojimo kaip pirmaeilės ir būtinos sąlygos asmeninei laimei ir pastoviai visuomenės gerovei užtikrinti.

A. yra ir išsivystimas, ir įtaka kartu. Jis imtinas tiek iš subjektyvinės, tiek ir iš objektyvinės pusės. Lygiai taip pat, kaip augalo augimas nėra įmanumas be dirvos, be iš šalies gaunamų lietaus, šilimos, saulės šviesos, taip pat ir normalus vaiko augimas nėra įmanomas be suaugusiųjų organizuotos nuolatinės pagalbos.

Subjektyviniu požiūriu imant, ugdymas yra ketveriopas — fizinis, intelektinis moralinis ir religinis išsivystymas. Labiau pabrėžiant fizinį išsivystymo aspektą, turima auginimą. Iškeliant labiau intelektinį, formalinį ugdymo bei išsivystymo aspektą, turime mokymą, dėstymą, švietimą. Iškeliant labiau voluntarinį, taikomąjį, praktišką ugdymo bei išsivystymo aspektą, turime lavinimą bei profesinę orientaciją. Pagaliau, turint galvoje labiausiai visų bręstančio asmens sielos bei įgimtųjų galių — ir širdies, ir proto, ir valios — tinkamą suderinimą, harmoniją, iškėlimą, suglaudimą, turima bendrąjį ugdymą, auklėjimą, asmenybės ugdymą.

Pirmaisiais trimis atvejais (auginimu, mokymu, lavinimu) A. nurodo kelią labiausiai į laipsnišką specializaciją, ketvirtuoju atveju turime bendrąjį ugdymą, asmens iškėlimą. Tačiau, kaip vientisa ir nedaloma yra pati žmogaus prigimtis, lygiai taip pat yra viena nuo kitos neatskiriamos ir visos šios keturios pagrindinės A. funkcijos. šiais laikais pagrindinės pedagogų pastangos ir yra kreipiam'- s į bandymą suderinti specialų, profesinį ugdymą su bendruoju ugdymu, auklėjimu, suasmeninimu.

Tačiau nei auginimas, nei mokymas, nei lavinimas, arba ir nei sveikata, nei įgijimas žinių ar jų praktiškas panaudojimas dar neužtikrina pilnutinės, pastovios asmeninės laimės ir visuomeninės gerovės, jei auklėjime paneigiama asmenybė, atremta į dieviškąjį pradą žmoguje, į gilią sąžinės bei sielos kultūrą, į realizavimą savyje ir kituose gėrio, tiesos, grožio ir šventumo vertybių.

Imant objektyviniu požiūriu, ugdymas virsta ketveriopa įtaka. Jau Pestalozzi savo knygoje Lynhardas ir Gertrūda iškėlė mintį, kad kelias į pilnutinį ugdymą bei A., o kartu ir į pilnutinę asmens laimę bei pastovią visuomeninę gerovę, vedąs tiktai per glaudų bendradarbiavimą šeimos, mokyklos, valstybės ir religinės organizacijos. Ant šių keturių institucijų ir remiasi A. sistemos pastatas. Kiekviena jų atlieka savo papildomą pedagoginę funkciją. Vaikų gimdymas bei auginimas priklauso šeimai — tai jos tiesioginių rūpesčių, uždavinių bei atsakomybės sritis. Mokymas bei švietimas priklauso mokyklai, šeimoje išaugintų ir mokj-kloję išmokytų ir į gyvenimą žengiančių jaunųjų piliečių aprūpinimas profesiniu darbu priklauso valstybei. Pagaliau asmenybės auklėjimas, atremtas į gilią sąžinės bei sielos kultūrą, į žmogaus prigimties ir jos visų galių integravimą bei sukilninimą, priklauso svarbiausiai tikybinių organizacijų tiesioginių rūpesčių bei uždavinių sričiai, neišskiriant, žinoma, nei šeimos, nei mokyklos, nei tam tikra prasme valstybės.

J. Dewey Democracy and Education 1922- J. J. Findlay Foundations of Education 1927; R. M. Hütchens The Higher Learning in America 1936: R. LA— vingstone The Future in Education 1943 ; ; J. Maritain Education at the Crossroads 1944: F. B. Millet Pebirth of Liberal Education 1945; J. Goettler System d. Paedagogik 1947; F. Schneider Triebkraefte d. Paedagogik d. Voelker 1947; P. Faure L’Ecole et la Cité 1950; E. A. Fitzpatrick How to Educate F uman Beings 1950; N. Hans Comparative Education 1950; Lietuviški padagoginiai žurnalai: Lietuvos Mokykla, Mokykla ir Gyvenimas, švietimo Darbas, Tautos Mokykla.

Aukoličiai (Aukličiai) senoji prūsų pilis Karaliaučiaus apygardoje, seniau vadinama Etoliten. 1256 vokiečių ordino paimta virto vokiečių pilimi Wunsatrappen, Wunsdorf, Auklitten, Aukolitten.

Aultos kalnai ž. Alkos kalnai.

Aukrakštis (Aukraštis) Alytaus aps. Daugų vi. ež. 700 m ilgio ir tiek pat pločio, 42 ha ploto, 138 m aukščiau j. 1. Per Sausingio ež. priklauso Nedzingės (Merkio, Nemuno) baseinui. Užaugęs vandeninėmis žolėmis, didž. gilumas 14 m. Mezo-tropinio tipo ež., mekšrinis-ešerinis. 1929 iš Daugų ež. perkelti palšai (Abramis brama), kurie sėkmingai veisiasi.

Auksaakės (Chrysopidae), tinklasparnių (Neuroptera) būrio vabzdžiai. Rudenį pasitaiko ir . aviliuose, bet jie ten nekenkia. A. jaunikliai minta amarais ir tuo būdu A. yra žemės ūkiui naudingi.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai