Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/432

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Mokslas nemokamas, bet už tai baigę mokyklą klausytojai turėjo paskiau atitarnauti žemės ūkio ministerijos tarnyboje tiek metų, kiek ėjo mokyklos kursą. 1938 A. M. M. buvo pavadinta Vidurinė Miškų Mokykla ir 1939 buvo iškelia į Vilnių. Ligi 1943/1944 mokslo metų pradžios ji išleido 420 miškininkų. Prie šios mokyklos 1937 ir 1938 veikė mėnesiniai eigulių kursai ir 1941 bei 1942 girininkų kandidatų trijų mėnesių kursai. Mokomasis personalas vedė ir miškų tyrimą. Prie A. M. M. buvo dekoratyvinių medžių ir vaismedžių medelynas, mokomasis sodas, Mokomųjų Miškų Urėdija 11.176 ha ploto su šešiomis girininkijomis: Alytaus, Dzirmiškių, Seirijų, Metelių, Ūdrijos ir Punios. Mokykla padėjo pagražinti Alytaus miestą, apsodinti gatves, aikštes ir parkus.

Aukštesnioji mokykla mokymo bei auklėjimo įstaiga, kur priimami vaikai, baigę pradžios ar vidurinį mokslą. A. M. būna bendrojo lavinimo ir speeialinių mokslų. Prancūzijoje ir Belgijoje A. M. vadinamos licėjais, JAV college. Nepriklausomoje Lietuvoje A. M. sudarydavo gimnazijos ir atskiros specialiosios A. M — seminarijos (dvasinės ir mokytojų), technikos ir kai kurios kitos. Viena seniausiųjų Lietuvos A. M. buvo 1528 įst. šv. Jono bažnyčios parapijinė katedros mokykla. 1538 Jonas Vi-liamovskis su Jurgiu Eišiškiečiu .norėjo įkurti aukštesnę mokyklą Vilniuje, bet Vilniaus kapitula nedavė leidimo. Ir tiktai 1539 Žygimantas Augustas leido Abromui Kulviečiui su Jurgiu Zablockiu įkurti Vilniuje pirmą tikrąją A. M. Lietuvoje, bet ji veikė tik ligi 1542, kada abu jos mokytojai turėjo dėl reformacijos palaikymo bėgti į Karaliaučių. 1583 Petras Roisius įvedė į šv. Jono mokyklą romėnų ir Lietuvos teisės dėstymą. 1570 jėzuitai įk. prie šv. Jono bažnyčios Vilniuje penkių klasių kolegiją. Ilgainiui tos jėzuitų kolegijos kuriamos ir daugelyje kitų Lietuvos vietų, o paskiau savo A. M. kuria bazilionai, domininkonai, pranciškonai, misijonieriai, pijo-rai, karmelitai, bernardinai ir kt. Be to, evangelikai reformatai buvo įkūrę A. M. Kėdainiuose ir Slucke. 1773 panaikinus jėzuitų ordiną, buvo įkurta Edukacinė Komisija, kuri perėmė jėzuitų mokyklas ir savo priežiūron paėmė ir kitų ordinų mokyklas ir švietimo organizacijos požiūriu visą Lietuvą padalijo į Lietuvos, Gudų, Pagirių ir Žemaičių skyrius ir visas ten esamas A. M. perorganizavo į skyrių ir poskyrių mokyklas. Rusams Lietuvą okupavus, iš Edukacinės Komisijos buvo perimtos šios mokyklos (be Užnemunės, kur5 ligi 1806 buvo Prūsijos valdžioje): 6 kl. apskrities mokykla Vilniuje, Gardine, Naugardėlyje, žirovi-cuose, Kražiuose; 5 kl. Lietuvos Brastoje, Kėdainiuose, Troškūnuose, Telšiuose; 4 kl. Borūnuose, Padubysyje; 3 kl. Lydoje, ščiu-čine, Kaltanėnuose (Vilniaus), Slamme, Liškiavoje, Ukmergėje, Kaune, Panevėžyje, Raseiniuose, Dotnuvoje; 2 kl. Merkinėje. Be to, dar Minske, Slucke, Bobruiske, Mo-ziriuje, Pinske, Pastoviuose, Cholopėničiuo-se. Ukrainoje — Kamence, Vmnicoje, Nemi-rave, Bare, žitomiriuje, Kremence, Lucke, Mežiriečiuje, o anksčiau iš L. D. Kun-jos per pirmuosius padalijimus atplėštos A. M. Polocke, Vitebske, Daugpilyje ir kt. Ligi 1831 visos tos mokyklos buvo tiesioginėje Vilniaus universiteto priežiūroje, ir jų skaičius iš lėto vis augo (pvz. žemaičių Kalvarijos, Kolainių ir kt.). Vilniaus universiteto A. M. valdymo laikais pasikeitė ir mokyklų turinys: jei ligi XVIII a. pabaigos beveik visos tos mokyklos buvo lotyniškos, tai universiteto valdžioje jas pradėta versti lenkiškomis; tatai žymiai pagreitino, ypač Lietuvos rytų, lenkinimą. 1831 universitetą likvidavus, visas mokyklas perėmė grynai rusiškoji Vilniaus Mokslo Apygarda, ir rusų administracija pradėjo tuojau mokyklų skaičių sistemingai mažinti: 1830 Vilniaus apygardoje buvo 12 gimnazijų, 59 apskrities mokyklos ir 26.1 parapijų mokyklos su 19.079 mokiniais ir 880 mokytojais; jau 1831 tik 7 gimnazijos, 22 apskrities mokyklos, 445 pr. mokyklos su 6654 mokiniais ir 306 mokytojais. Kartu keičiama ir A. M. linkmė — iš svetimų lietuvių tautai lenkiškų mokyklų jos verčiamos tiek pat svetimomis, rusiškomis, nors 50-jų metų pabaigoje vėl buvo įvestas A. M. lenkų kalbos dėstymas (panaikintas 1863). Ir toliau mažinamas mokyklų skaičius: 1861 buvo tik 26 A. M. su 5871 mokiniu. 1860—1861 rusų švietimo ministerija buvo sumaniusi gana plačią mokyklų reformą pravesti tarp kita ko ir Lietuvoje; tuo klausimu rinko atsiliepimus ir iš Lietuvos A. M. pedagogų tarybų, kuriose tuo laiku narių daugumą sudarydavo lenkai, kurie bandė ta proga vėl įvesti į Lietuvos A. M. lenkų dėstomąją kalbą. Bet 1863—1864 Lietuvos sukilimas tam kelią užkirto. 1864—1905 laikotarpyje kad ir buvo viena kita mokykla naujai įkurta, bet ne mažiau jų buvo ir likviduota, o 80-jų metų pabaigoje speciliai sudaromos kliūtys stoti į A. M. didesniam valstiečių mokinių skaičiui. Po 1905 pavyko į daugelį Lietuvos A. M. įvesti lietuvių kalbos, atskiro dalyko, dėstymą. Tuo laiku atsirado ir pirmosios lietuviškos, kiek žemesnio tipo A. TvJ.: Marijampolės progimnai’ja, Telšių progimnazija, bet ir jose dėstymas ėjo rusų kalba, o lietuvių kalba bvvo tik atskiru dėstomuoju dalyku. Kada I Pasaulinio karo metu, 1915, tos mokyklos buvo evakuotos į Rusiją, tai ir pirmoje lietuvių gimnazijoje M. Yčo Voroneže dėstomoji kalba buvo irgi rusų. Tačiau Lietuvoje, ją vokiečiams 1915 okupavus, susikūrė dvi pirmosios lietu-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai