Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/433

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


viškos gimnazijos su lietuvių dėstomąja kalba — Vilniuje (vėlesnioji Vytauto Didžiojo gimnazija, pirmutinis direktorius Mykolas Biržiška) ir greitai po to ir Kaune (Saulės, vėliau Aušros, pirmasis direktorius Pranas Dovydaitis). Kad ir vėliau, dar prie vokiečių, susikūrė kelios naujos A. M , bet nepriklausomoje Lietuvoje jų skaičius pradėjo augti tik ,nuo 3519. Ligi 1935, be progimnazijų ir kitų to tipo A. M., gimnazijos buvo keturių tipų: realinė, humanistinė, su sustiprintu naujųjų kalbų dėstymu ir komercinė. 1935 buvo pravesta A. M. reforma, pagal kurią tarp kita ko buvo suvienodintas gimnazijų tipas. Neskaitant viduriniųjų ir specialinių mokyklų, jau H938 buvo 60 gimnazijų, be to, dar 6 Klaipėdos krašte. Nuo 1939 j bendrą Lietuvos mokyklų tinklą įsijungė ir Lietuvos rytų mokyklos, kurios lenkų okupacijoje visą laiką turėjo vesti sunkiausią kovą su okupantais už būvį — uždaromos, išmetamos iš patalpų ir 1.1. Tačiau naujoje Lietuvos okupacijoje nuo 1944 Lietuvos A. M. savo lygiu ir turiniu grįžo į pomuravjovinius Lietuvos A. M. laikus. 7’ik 1945—1948 tremtyje Vokietijoje susikūrė platus A. M. tinklas, kuris suiro tremčiai išsisklaidžius. 1953 Vokietijoje liko vienintelė A. M. Diep-bolze ir, be to, JAV kelios lietuviškų vienuolijų kolegijos Chicagoje, Marianapolyje, Putname ir kt.

Aukštesnioji muzikos mokykla Klaipėdoje buvo įst. S. Šimkaus 1923 IX 30. Pradžioje buvo įst. dainavimo, fortepiono, smuiko ir vargonų klasės, 1924 IX 1 ir orkestro skyrius. 1925 mokykla buvo suvalstybinta ir vad. Klaipėdos konservatorija. Mokykla paruošė daug orkestrantų, choro vedėjų, rengė įvairiose Lietuvos vietose koncertus. Nuo 1925 prie jos veikė mvdkos ir dainavimo mokytojams kursai. 1930 konservatorija buvo likviduota ir palikta nedidelė muzikos mokykla, kurią /ecė prof. Ignas Prialgauskis, nuo 1937 J. Karosas. 1933 Jeronimas Kačinskas įst. prie jos ketvirtato-ninės muzikos teorijos skvrių.

Aukštesnioji sodininkystės ir daržininkystės mokykla Fredoje buvo 1925 IX 1 perorganizuota iš 1920 A. Fredoje įk. daržininkystės mokyklos. Per 3 mokslo metus mokiniai išeidavo teorinį kursą ir atlikdavo praktiką soduose, medelyne, daržuose, šiltnamiuose, gėlynuose. Išėję kursą, atlikdavo metinę praktiką ir gaudavo sodininkystės techniko vardą.

Aukštesnioji technikos mokykla buvo įk. 1920 Vilniuje, tais pačiais metais atkelta į Kauną. 1920-1940 jos vedėju buvo J. Grau-rogkas, 1940—1942 A. Krikščiūnas, 1942— 1944 V. Gavelis. 1940 mokykla pavadinta Kauno Technikumu ir gavo teisę baigiantiems po dvejų metų praktikos darbo teikti specialybės? inžinieriaus titulą. Kitas technikumas veikė Vilniuje.

Aukštesnioji žemės ūkio ir miškų mokykla įst. 1919 X 13 Dotnuvoje, vietoje čia ligi 1915 buvusios vid. žemės ūkio mokyklos. 1922—1923 ji neoficialiai buvo vad. žemės ūkio technikumu. 1924 X 15 organizuojant

Aukštoji Freda — Sodininkystės Mokykla

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai