Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/435

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


ruošė pirmuosius busimojo universiteto mosklo kadrus, surinko nemaža priemonių ir davė universitetui pirmą paruoštą studentų kontingentą. 1922 II 16 įsteigus Vilniaus universiteto statutu universitetą, A. K. įsiliejo į jį, tačiau ligi 1922 rudens jų teisių skyrius ir toliau veikė, kadangi 1922 II 16 universitetas neturėjo teisių fakulteto. Tik Steigiamajam Seimui priėmus Lietuvos universiteto statutą ir įsisteigus nuo 1922 rudens ir teisių fakultetą, A. K. galutinai susilikvidavo.

Aukštieji mokslo kursai Vilniuje. Jau 1918 vasarą ir rudenį pradėjus iš Rusijos grįžti karo tremtiniams, Vilniaus lietuvių tarpe kilo sumanymas, vėliau Lietuvių Mokslo Draugijos suvažiavime paremtas, suruošti aukštuosius mokslo kursus, nelaukiant ligi bus atgaivintas Lietuvos Valstybės Tarybos 1918 XII 5 priimtu įstatymu 1832 uždarytasis Vilniaus universitetas, šis sumanymas buvo įvykdytas komisijos iš M. Biržiškos, A Janulaičio ir Pr. Mašioto, ir 1919 III 24 I-sios Vilniaus berniukų gimnazijos salėje buvo formaliai atidaryti M. Biržiškos ir A. Janulaičio paskaitomis. Dar prie bolševikų valdžios prasidėję kursai, pakėlė ir jos perėjimą į Varšuvos okupantų rankas ir baigėsi 1919 V 17. Iš viso įvyko a. 100 paskaitų iš matematikos, filosofijos, psichologijos, istorijos, literatūros, gamtos mokslų ir kt. Klausytojų buvo 117 (64 moterys ir 53 vyrai). Tos pačios gimnazijos patalpose įvyko ir II (1920 V 8—1920 VI 8) ir III (1921 III 7—1921 IV 14) A. K. semestrai. Atskirose paskaitose klausytojų skaičius svyravo nuo 10 ligi 70. Atsakingasis A. K vedėjas buvo dr. J. Basanavičius, faktiškasis 1-sios Vilniaus lietuvių berniukų gimnazijos vedėjas M. Biržiška. Paskaitas 1919—1921 A. K. skaitė: Pr. Augustai-tis, dr. J. Basanavičius, V. Bielskis, M. Biržiška, Vac. Biržiška, Vikt. Biržiška, S. Čiurlionienė, S. Grinkevičius, M. Hereckis (gudiškai), K. Janavičius, A. Janulaitis, I. Jonynas, S. Kairiūkštis, Pr. Mašiotas, M. Reinys, A. Rondomanskis, J. Skruodys, M. Stankevičius, J šepetys, M. šikšnys, J. šlapelis, Just. Tumėnas, Br. Untulis, J. Vabalas Gudaitis, A. Varnas, A Viskantas, T. Vrublev-skis (lenkiškai). Ir šie A. M. K., lygiai kaip ir Kauno A. K. Lietuvos universitetui paruošė ir klausytojų ir dėstytojų, nes iš A. M. K. dėstytojų tarpo vėliau dirbo universitete P. Augustaitis, M., Vac.,Vik. Biržiškos, S. Čiurlionienė, S. Grinkevičius, A. Janulaitis, I. Jonynas, M. Reinys, J. Vabalas Gudaitis

M. Biržiška Lietuvių Mokslo Kursai —Nepr. Liet. 1919 N. 22.

Aukštieji Šančiai Kauno priemiestis tarp Mickevičiaus slėnio, Nemuno ir Kauno glžk. stoties. 1940 a. 3000 gyv. Kariuomenės tiekimo sandėliai, 1939 pastatyti Šančių gimnazijos rūmai, 1940 pastatyta pigiųjų butų kolonija, prieš II Pasaulinį karą įk. katalikų parapija.

Aukštikalnis Kazys (g. 1908 I 21 Dauno-rių k. Vabalninko vi.). Baigęs Biržų gimnaziją, įsikūrė Vabalninke ir dalyvavo kultūrinėje ir visuomeninėje veikloje. 1926 kartu su B. Brazdžioniu išleido eilėraščių rinkinį Baltosios Dienos. Nuo 1949 gyvena Bostone JAV.

Aukštyn 1930 B. Buivydaitės suredaguotas moterų kūrybos almanachas su G. Petkevičaitės įvadu. Dalyvavo L. Didžiulienė-žmona, G. Petkevičaitė-Bitė, J. žymantie-nė-žemaitė, M* Pečkauskaitė-šatrijos Ragana, S. Pšibiliauskienė-Lazdynų Pelėda, M. Lastauskienė, S. Čiurlionienė, B. Buivydai-tė, J. Augustaitytė-Vaičiūnienė, A. žalinke-vičaitė-Alė Sidabraitė, S. Bačinskaitė-Nė-ris, P. Orintaitė.

Aukštinė plokštinėje geometrijoje vad. nuleisto iš plokščio tiesinio trikampio viršūnės į jo pagrindą statmens ilgis. Jei trikampis yra smailas, tai trys atitinkančios jo viršūnės A. susikerta viename taške trikampio viduje. Bukojo trikampio atveju jo trijų A. tęsinių susikirtimo taškas irgi yra tiktai vienas ir guli trikampio išlaukėje.

Sferinėje geometrijoje sferinio trikampio A. vad. sferos didžiojo apskritimo lanko ilgis, jei lankas yra išvestas iš sferinio trikampio viršūnės taip, kad susikirtimo su sferinio trikampio pagrindu (irgi didžiojo apskritimo lanku) taške tiriamojo trikampio kraštinės ir išvestojo iš viršūnės lanko lietėjos sudaro statųjį kampą.

Aukštinis senovės lietuvių dūminės pirkios lubose dūmams išleisti anga. šis terminas dabar kartais taikomas ir ventiliacijos angoms pavadinti.

Aukštis 1) astronomijoje viena dangaus koordinatų, t. y. vienas dydžių, nurodančių spindulio padėtį danguje. A. skaitomas nuo horizonto aukštyn su ženklu plūs, o žemyn su ženklu minus, Išreiškiamas paprastai laipsniais. A. matuoti galima bet kuriuo optiniu kampų matavimo įrankiu, kuris turi vertikalų apskritimą su padalinimais. A. vietoje dažnai vartoja papildomą kampą ligi 90°, vad. zenito atstumu.

2) A. topografijoje arba altitudė-žemės paviršiaus taško ar tam tikro pastovaus daikto vertikalinis atstumas nuo pasirinktojo horizontalinio paviršiaus. Paprastai altitudė skaitoma nuo jūros paviršiaus, pvz. Medvėgalio kalno A. yra 233,6 m viršum jūros, Kauno vandens matavimo stoties nulio A. 20,8 m viršum jūros. A. nustatomas geodezijos darbais: geometrine niveliacija, tacheometrine nuotrauka, baromet-rine niveliacija. Jūros horizontas laikomas daugelio metų vidutinis, arba parinkto lai-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai