Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/437

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


pilną, ypačiai teorinį, paruošimą mokslo srityje ir specialybėje. A. M. sudaro universitetai, akademijos, institutai, politechnikumai, technikumai, aukštieji kursai ir pan. Pirmoji Lietuvos A. M. buvo Vilniuje įk. jėzuitų akademija, kuriai D. L. K. Steponas Batoras 1578 suteikė privilegiją, patvirtintą 1579. 1773 panaikinus jėzuitų ordiną, ji ligi 1781 veikė senuoju vardu, prižiūrima eksjėzuitų rektorių ir Vilniaus vyskupo. 1781 akademija buvo pavadinta Vyriausia Didž. Lietuvos Kunigaikštijos Mokykla iš dviejų — moralinio ir fizinio — fakultetų ir buvo Edukacinės Komisijos žinioje. 1797 ji buvo padalinta į keturis fakultetus: moralinį, matematinį, medicinos ir kalbų bei meno. 1803 rusų valdžia šią mokyklą pavertė Vilniaus universitetu, Rusijos švietimo ministerio ir Vilniaus mokslo apygardos globėjo A. Čartoriskio prižiūrimu. Universitetui priklausė visos Vilniaus, Gardino, Minsko, Valuinės, Podolės, Kijevo, Vitebsko, Mohilevo gubernijų ir Balstogės apygardos mokyklos. Universitete buvo tie patys keturi fakultetai, tik prie moralinių mokslų fakulteto buvo prijungta ir teologija ir Vyriausia Seminarija. Prasidėjus studentų persekiojimams, 1824 vietoje Čartoriskio globėju buvo paskirtas Novosilce-vas, kuris ir pradėjo universitetą likviduoti. 1832 V 1 universitetas buvo uždarytas, jo mokslo rinkiniai išgrobstyti ir išdalinti Rusijos universitetams. Vilniuje nuo 1834 iš buv, teologijos fak. ir Vyriausios Seminarijos buvo įkurta dvasinė akademija, o iš medicinos fakulteto medicinos akademija. Dar Vilniaus universitetui esant, jo apygardoje buvo ir kita pusiau aukštoji mokykla-1805 T. čackio įk. Kremenčiaus licėjus, kuris 1831 irgi buvo uždarytas ir žymia dalimi iškeltas į Kijevą ir Charkivą. 1842 VIII dvasinė akademija buvo iškelta iš Vilniaus į Petrapilį, o medicinos akademija visiškai likviduota. Tuo būdu Lietuvoje nebeliko jokios A. M. iNors vėliau XIX a. antroje pusėje ir XX a. ligi I Pasaul. karo ir buvo nuolatos keliamas A. M. Vilniuje atgaivinimo reikalas, bet rusų valdžia jos nesiryždavo kurti, ir Lietuvos jaunuomenė buvo verčiama aukštojo mokslo ieškoti Rusijos A. M. •—Maskvoje, Petrapilyje, Dorpate (Tartu), Varšuvoje, vėliau ir Kijeve, Charkive, Odesoje, Kazanėje. O XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje, kad ir nedideliais būriais, ir vak. Europos A. M. Bet vos Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, Lietuvos Valstybės Taryba 1918 XII 5 priėmė Vilniaus universiteto statutą iš keturių fakultetų: teologijos, socialinių mokslų, medicinos ir gamtos bei matematikos mokslų. Statutą priėmus, bet nerealizavus, Vilniaus Lietuvių Mokslo Draugijos vardu nuo 1919 III 24 buvo suorganizuoti pirmieji aukštieji mokslo kursai, kurie veikė ligi 1921 IV 14. Kaune visuomenės iniciatyva buvo susiorganizavusi aukštųjų kursų draugija, nuo 1920 I 27 atidariusi aukštuosius kursus, kurie veikė ligi 1922. 1922 II 16 seniau priimtu Vil-

žemės ūkio Akademija Dotnuvoje

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai