Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/443

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


diciaria, kuris reformavo prisiekusiųjų teismą.

Aurelianus Claudius Lucius Valerius Do-mitius (214—275) 270—275 Romos imperatorius. Iškilęs savo kariniais gabumais, 270 mirus imperatoriui Čiaudi j ui, kariuomenės buvo paskelbtas imperatoriumi, pašalinus senato remiamą Claudijaus brolį. Visą savo valdymo laiką praleido karuose su besiveržiančiais į Romos imperiją germanais. Negalėdamas apgint Dakijos kairiajame Dunojaus krante, užleido ją gotams ir dešiniajame krante įkūrė Dacia ripensis. 271 prie Piacencos pralaimėjo kautynes su ale-manais ir paskui pradėjo, apsaugai nuo galimų puolimų, statyti Romos sienas, kurias baigė, A. jau mirus, Probus. Bet alemanus A. vėliau sumušė ties Fano ir Pavia. Rytuose 272—273 suruošė žygį prieš besikuriančią nepriklausomą Palmiros valstybe ir Palmirą paėmęs, ją sugriovė. Krašto viduje stiprino valdžios centralizaciją, pašalino senato įtaką, sutvarkė iždą. Savo kalamose monetose pirmas pasivadino Dominus et Deus. 275 Kr. g. sąmokslininkų buvo nužudytas ties Caenophruriumu, tarp Bizantijos ir Heraklėjos.

Aurelia Via vienas svarbiausiųjų senovės Italijos romėnų karo kelių iš Romos, pro Etruriją ir Liguriją.

Aurelius a. 391—430 Kartagenos arkivyskupas ir Afrikos bažnyčios primas, šv. Augustino amžininkas, savo šauktaisiais bažnytiniais sinodais paveikęs bažnyčios drausmę bei kultą. Kovojo su donatizmu ir pe-lagįonizmu

Aurelius Marcus ž. Marcus Aurelius.

Aurelius Opilius II—I a. pr. Kr. romėnų gramatikas, parašęs Musarum libri IX, kurių nuotrupas 1907 išleido Funaioli.

Aurelius Victor ar Victorinus IV a. Kr. g. romėnų istorikas, veikale De Caesaribus apėmęs visą imperatorių itoriją, nuo Augusto ligi 360.

Aureolė (lot. aureola — spindis ar auksinis vainikas) šviesus ratas, dedamas aplink paveikslų ir statulų galvas, vad. ir nimbus. Tobulumo ir ir amžinumo simbolis. Seniau krikščionių kankinių galvos buvo puošiamos laurų vainiku — laimėjimo ženklu. VIII—IX a. šventiesiems pradėta dėti A. Didesnei garbei išreikšti dedama ne tik šviesi juosta, bet ir platus ratas. Dievo Tėvo A. paprastai yra trijų kampų ar spindulių, šv. Marijos 12 žvaigždžių, šventųjų pusratis ir 11. Beatifikuotiems, kurie nėra šventaisiais paskelbti, A. nededama. Kadangi A. yra amžnybės simbolis, tai seniau ji buvo dedama ir ant popiežių, karalių bei kt. galvų.

Aureomieinas ž. Antibiotikai.

Aurės (senovėje Aurasius mons, ar. auras) p. r. Alžerijoje Saharos — Atlaso kalnyno dalis su aukščiausia viršūne Chelia 2330 m aukščio.

Aures habent et non audiunt (lot.) turi ausis, bet neklauso (iš 113 psalmės vertimo).

Aureus (lot. aureus nummus — auksinis pinigas) 217 pr. Kr. įvestas romėnų pinigas. Labiausiai paplito respublikos pabaigoje, nors jo vertė ir nebuvo pastovi. Cezario denarius aureus svėrė 8,188 g. A. buvo dalijamas į 100 sestercijų. Prie Konstantino vietoje A. įvestas auksinis solidus.

Auric Georges (g. 1899) prancūzų kompozitorius, moderninės muzikos atstovas. Sukūrė kamerinės, orkestrinės muzikos, baletus Les Noces de Gamache, Les Mate-lots, La Pastorale, komiškąją operą La Peine de coeur. Lietuvos Valst. Baleto teatre buvo statomi A. Jūrininkai.

Aurichaleura lotyniškas, greta aes, geltonojo vario pavadinimas.

Aurifaber (tikrai Goldschmied) Johann (1517—1568) protestantų teologas Prūsijoje, 1550 Rostocko univ. prof., nuo 1554 Karaliaučiaus univ. prof. ir Sembos vyskupijos prezidentas. Mėgino sutaikinti Maž. Lietuvos ortodoksus protestantus su vad. osiandrininkais. Nepavykus tai atlikti, grįžo į Rostocką.

Auriga (lot.) senovės romėnų vežėjas, keturiais arkliais dviračių vežimų lenktynių dalyvis, kur, stovėdamas mažutėje vežimo lentelėje, turėjo parodyti daug patvarumo, vikrumo ir fizinės jėgos.

Auriga astronomijoje ž. Vežėjas.

Aurig-naco rasė (Homo Aurignaciensis seu Homo sapiens fossilis) Europoje gyvenusi diluvio pabaigoje. Pavadinimas duotas nuo urvo miestelyje Aurignac, Prancūzijos Haute Garonne depart., kur jau 1852 buvo rasta iš tų laikų iškasenų ir vėliau buvo nuolatos tiriamas, šiai rasei priklauso įvairių kraštų ir vietų iškasti kaulai tais laikais gyvenusių žmonių, pvz. Galley-Hill, Combe-Capelle, Brno I, Brno II, Podbada, Undory I, Undory II ir kt. A. R. žmonės atsirado Europoje po pirmojo

Aurignaco kultūros liekanos

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai