Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/446

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


kantj toną, yra virpinamas kitų tonų, tik virpėjimo energija greitai mažėja, žadinamajam tonui nutolstant nuo siūlo pagrindinio tono. Galimas dalykas, kad girdėjimo organas priima tik paprastus, harmoningus virpėjimus. Kada A. pasiekia sudėtingas periodinis bangavimas, membranoje ir Cor-ti organe jis yra suskaidomas į paprastus harmoningus svyravimus, kurių kiekvieną A. priima kaip elementarinį garsą. Sutap-dinus elementarinius judėjimus, gaunamas pirminis sudėtinis judėjimas, pirminis sudėtinis garsas. Corti organo ir membranos ba-silaris jaudinimai perduodami nervui, kuris veda į centrinį nervų sistemos organą, į smegenis, čia vyksta psichinis aktas: nervų jaudinimai virsta garso jutimais; sąmoningai suvokiamas garso stiprumas ir tonas. žmogaus A. apskritai priima tonus nuo ,20 ligi 40.000 svyravimų per sekundę. Tai atitinka garso bangų ilgius nuo 16,5 ligi 8,25 mm. Atskirų žmonių A. jautrumo ribos nėra vienodos. Muzikoje vartojami tonai nuo 30 ligi 4.000, žmogaus balso tonai nuo 8 ligi 1000 svyravimų per sekundę.

Auska (Ausca) J. Lasickis taip vadino savo De diis Samogitarum lietuvių tekančios ir nusileidžiančios saulės spindulių deivę. Greičiausiai teisingai Mierzynski ir V. Mannhardt čia mato vien Lasickio iškreiptą aušrą.

Auskaras puošmuo, dėvimas įsegtas skylutėje, pradurtoje ausies apačioje arba pakabintas suspaudžiant ausies apačią. Be to, ypač senovės Indijos ir Maž. Azijos kraštuose jie buvo amuletai apsaugoti nuo kerų. Vietomis civilizuotuose kraštuose ir dabar A. vyrų dėvimi vienoje ausyje. Ypač įvairūs yra Afrikos ir P. Amerikos necivilizuotų tautų A., dirbami iš medžio, metalo ir kitos medžiagos. Skritulio ar kurio kito pavidalo A. įdedami į tam tyčia ištemptą, kartais labai didelę, kelių cm skersmens, skylelę ausyje, kuri dažnai visiškai atskiria viršutinę ausies dalį nuo jos apačios. Kartais tokioje ausyje kaba visa A. serija. Pro-istoriniais laikais A. ypač buvo dėvimi Maž. Azijoje ir Viduržemio jūros šiaurės kraštuose, iš kur jie pateko ir į Egiptą. Tai dažniausiai buvo smulkaus darbo įvairūs brangiųjų metalų ornamentuoti dirbiniai, pynučių, krepšelių, gilių ir kitokio pavidalo, kartais su įdėtais brangiaisiais akmenimis arba emale. Senovės Graikijoje A. buvo dažnai įvairių figūrų pavidalo, bet vyrai jų nevartojo, laikydami A. dėvėjimą barbarišku papuošalu. Tautų kilnoj’mosi laikotarpyje A. imta plačiau dėvėti vid. ir š. Europoje. Iš Maž. Azijos ir Bizantijos A. vartojimas perėjo pas slavus, kurie ėmė dėvėti paprastai smulkius filigraninio darbo A. Vak. Europoje A. dėvėjimas labiau paplito tik Me-rovingų laikais, bet ir ten jis įsigalėjo tik nuo XVI a. šiuo metu A. yra plačiai vartojamas visame pasaulyje moterų puošmuo. A. forma ir medžiaga pareina nuo mados. Lietuvoje proistorės laikais A. nežinomi; čia jie imta plačiau vartoti greičiausiai XVII a., kai jie tapo paprastu vak. Europos moterų puošmeniu. Napoleono karų metu Lietuvos bajorų tarpe buvo beprigijąs, Lenkijos didikų pavyzdžiu, karininkų paprotys nešioti A. Platesniuose sluogsniuose A. moterų tebevartojamas ten, kur nėra dar išnykę tautiški drabužiai: Skandinavijoje, Vengrijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Bretani-joje. Bet ir JAV. Daugelio kraštų klajūnai — čigonai dėvi A. vyrai ir moterys.

SelenJca Der Schmuck d. Menschen 1900.

Auskarėliai Papaveraceae šeimos — Dic-lytra, Dielytra arba Dicentra spectabilis Lcm. ilgametis š. Kinų ir Japonijos augalas. Apie 80 cm aukštumo, žiedai panašūs į širdį. Tinka sodų ir šiltnamių kultūrai.

Auskultacija (lot.) įsiklausymas. Vienas ligų pažinimo būdų, kada gydytojas, pridėjęs ausį prie kūno, betarpiškai arba per tam tikrą vamzdį—stetoskopą, įsiklauso į širdies tonus, plaučių ūžesius ir kt. ir iš to sprendžia apie įvykusias kūne atmainas bei ligas, šį ligos susekimo metodą įvedė 1819 prancūzų gydytojas Laennec.

Auslas Degučių vi., Zarasų aps., ež. Ni-kajos (Laukesos, Dauguvos) baseine, 8 km į vak. nuo Zarasų. 3,8 km ilgio, ligi 0,8 km pločio, 1,74 km2 ploto. Baseino plotas 83 km2. Iš šiaurės įteka Avilė, pietuose išteka Nikaja.

Auslindos — Dermaptera būrio, Forficu-lidae šeimos a. 1 cm ilgio vabzdžiai. Jų pasitaiko vaismedžių žievės atplaišuose, skylėse, aviliuose, kartais A. įsigraužia į vaisius. Dažniausioji A. paprastoji—Forficula auricularia L.

Ausones ž. Aurunkai.

Ausonius Decimus Magnus (a. 3.10—393) romėnų poetas, 379 konsulas. Jo epigramas, poetinius laiškus, epitafijas, idilijas išl. C. Schenkl Monumentą Germaniae Historica V 2 1883.

Auspicia (lot.) senovės romėnų plačiai praktikuoti būrimai, spėliojimai, ypač iš paukščių. Būrimus daugiausia atlikdavo au-gurai šventovėje, tam reikalui specialiai skirtoje patalpoje. Būrimu stengtasi sužinoti dievų valia. Paukščių skridimas iš rytų į vakarus reiškė dievų palankumą. A. romėnuose reiškė dar ir aukštesniųjų magistrų teisę santykiauti su dievais, t. y. atstovauti savo valdiniams religijos srityje.

Aussee Austrijos kurortas ir žiemos sporto vieta Stirijoje. 650 m aukščiau jūros lygio. 6.000 gyv. (1951).

Austėja, Austheja J. Lasickio De diis Sa-magitiarum žemaičių dievų sąraše pateikta ir A. — tariamoji bičių deivė. Kiti Lasickio A. sieja su žodžiais — ošti, ūžti,, iš kurių,

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai