Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/454

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


kalbos ir angliškai kalbantieji vietos kunigai negali jų dvasinių reikalų tvarkyti, tai buvo įsteigta tautinių kapelionų institucija. Tautiniai kapelionai skiriami vyskupo ir turi teisę pasirinktoje bažnyčioje laikyti savo tautiečiams pamaldas ir atlikti įvairias kitas religines pareigas gimtąja kalba. Lietuviai 1953 Australijoje turėjo 7 tokius kapelionus (Sydneyjuje du, po vieną Adelaidėje, Geelonge, Bonegilloje, Canberroje, Brisbane).

Bendros kultūrinės draugijos A. 1952 šios: A. L. Bendruomenė, A. L. Kultūros Fondas, A. L. Katalikų Draugija, Sambūris šviesa, Lietuvių Dailės Grupė Aitvaras, Mažosios Lietuvos Bičiulių Draugija, Pasaulio Lietuvių Skautų Sąjungos A. rajonas, A. L. Teisininkų Draugija, Ateitininkų Federacijos A. regionas, Lietuvių Atgimimo Sąjūdis.

Australijos Lietuvis pirmasis lietuvių laikraštis Australijoje. Leidžiamas kas dvi savaitės. Įsteigtas 1948 IX 12 Leigh Creeke palapinėje, dykumoje P. Australijoje. Ligi 1951 I 1 spausdintas rotatoriumi, vėliau savoje spaustuvėje. A. L. redaguoja nuo pat įsteigimo J. Glušauskis. Prie A. L. veikia ir leidykla, pirmuoju leidiniu išspausdinusi Pulgio Andriušio Sudiev, kvietkeli, premijuotą Lietuvių Rašytojų Draugijos. Leidykla taip pat platina lietuvių knygas Australijoje.

Australopithecus africanus. 1924 Darto Bechuanalande, Afrikoje, rasti kaušo griaučiai, kuriuose radėjas matęs liekanas tarpinio gyvūno tarp žmogaus ir beždžionės. Tačiau atliktas vėliau geresnis radinio ištyrimas įrodė, kad čia rasta antropoidinės beždžionės liekanos.

Australu giminės, kurios, europiečiams į Australiją atvykus, turėjo a. 300.000 narių, dėl sunkios būties ir europiečių žalingos įtakos sumažėjo ligi 100.000. Manoma, kad jos įvairiu laiku, bent penkiais antplūdžiais, atvyko iš p. Azijos per Sumatrą, Molukų salas, Naująją Gvinėją, pro Torreso sąsiaurį ir Jorko rago pusiasalį į š. Austrliją kultūrinėmis grupėmis, kurios ankščiau atvykusias stūmė į pietus ir pakraščius. Seniausia austromelanezinė klajūnų medžiotojų grupė, gal būti giminė negritams, išlikusi dar p. Viktorijoje (kurnai) ir ligi 1876 atstovauta tasmanų. Antra kiek aukštesnės kultūros (bumerangas ir kt.) tos pat rasės medžiotojų grupė nustumta ligi pietų-rytų (yuin, kuri ir kt.). Trečia grupė kiek kitokios rasės, žemdirbių, Australijoje vėl virtusi klajokliais medžiotojais (totemistinė tikyba, patriarchatas, egzogaminė šeima). Ji taip pat buvo nustumta į pietų ir rytų pakraščius (narrinyeri, vakka, kabi). Ketvirta vadinamos dviskyrinės kultūros grupė, su matriarchatine organizacija, pasiskirsčiusi dviem ar net trimis kartomis, pa- plitusi vidurinėje Australijoje (urabunna, nulla ir kt.). Pagaliau jauniausia, penkta grupė, vėliausiai atvykusi ir įsikūrusi vidurinėje ir vakarinėje Australijoje ir išlaikiusi Naujosios Gvinėjos kultūros įtaką. Visos tos giminės ne tik nesudarė vienos ar kelių tautybių, bet susiskirsčiusios nedidelėmis grupėmis iš 100 ligi 3000 žmonių. Kalba jos bent 200 įvairių kalbų, bet laikoma, kad tų kalbų turėjo būti bent du kartus daugiau. Svarbiausių, labiau ištirtų giminių priskai-toma a. 40. Per tūkstančius metų atskirti nuo kitų žmonių grupių,gyvendami visiškai izoliuotą gyvenimą, australai sukūrė savus visuomeninius santykius, kuriais ypač susidomėjo etnologai ir sociologai ir apskritai kultūros istorijos tyrinėtojai.

E. M. Ourr The Australian race 1886—1887 ;E. A. Westermarck Tribes and intertribal relations in Australia 1910; H. Basedow The Australian abori-gines 1925; M. F. Ashley Montagu Corning into being among the Australian aborigines 1937.

Australų kultūra. Visi A. medžiotojai nesiverčia žemės ūkiu, mažai teturi darbo įrankių, ginklų, neturėjo prijaukintų gyvulių, išskyrus vienintelį šunį. Jie yra žemiausios kultūros žmonės. Bet vėliau jų papročius, gyvenimo būdą, organizaciją labai paveikė europiečiai. Visuomeninė A. organizacija atskirų jų kultūrų skiriasi. Kurnai ir išmirę tasmanai neturėjo grupinio tote-mizmo nei egzogaminių giminių, nors ir turi individualinius totemus ir laikosi vietinės egzogamijos, kur vyras negali vesti žmonos iš tam tikros aprėžtos teritorijos. Antrasis kultūros tipas (yuin, kuri ir kt.) gerai organizuotos šeimų sąjungos, dviejų ar keturių grupių egzogamija su giminystės sistema čia motinos, čia tėvo linija. Trečioje kultūroje (vakka ir kt.) yra taisyklinga padermių ir giminių organizacija, dažnai aptinkamas grupinis totemizmas ir keturių— aštuonių skyrių egzogamija. Jų totemai aiškaus religinio pobūdžio. Ketvirtoje grupėje (nulla ir kt., kurie apima beveik visą vidurio Australiją) dažniausiai dviskyrinė egzogamija, motininis totemizmas ir giminystės sistema, plačiai paplitusios vyrų sąjungos, kur visi vyrai po brandos kvotimų gyvena atskirai nuo moterų. Penktosios kultūros žmonės labiau išlaikė 'Naujosios Gvinėjos kultūros bruožus. Bet nežiūrint tų skirtumų, visos tos grupės turi ir bendrų organizacijos bruožų: totemų paveldėjimas, egzogamija yra dažniausiai motininė, o vietinė medžiojamoji teritorija yra valdoma tėvo ir paveldima jo vaikų. Socialinėje organizacijoje ypač svarbų vaidmenį vaidina totemizmas ir egzogamija.

Totemais A. dažniausiai eina gyvuliai. Vienuolikoje š. Australijos padermių iš 660 totemų 449 buvo gyvuliai, 159 augalai, 52 negyvi daiktai, šeimoje ir giminėje žmonės skirstomi amžiaus kartomis — vaikais, suaugusiais ir seniais. Perėjimas iš vienos

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai