Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/456

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


ir Čekoslovakijos. A. sienos, ypač jos vakarų dalyje, labai iškarpytos.

Didesnę A. dalį apima rytinių Alpių kalnai. Išilginiai ir skersiniai kalnų grioviai ir tarpukalnės turi didelės reikšmės susisiekimui. čia grupuojasi įvairaus aukščio kalnų masyvai, plokštakalnės ir žemos lygumos. Priešalpių sričių žemuma yra derlingiausia, tankiausiai gyvenama A. dalis. Beveik visa A. yra Dunojaus baseine. Tik Vo-ralbergo didžioji dalis savo vandenis varo į Reiną, o kai kurios pakraščių sritys į Elbę. žymiausi Dunojaus dešinieji intakai Inn, Lech, Loisach, Isar, Salzach. Upių kloniais nutiesti geležinkeliai daugelyje vietų turi tunelius. Vakarinėje rytinių Alpių dalyje jungiąs Vieną su Bregenzu geležinkelis pereina iš Inno slėnio į Reino slėnį 10,2 km ilgio Arlbergo tunelį. Pietinėje dalyje išilginiu Alpių grioviu teka Drava su keletu intakų, žymiausi A. ežerai: Nausied-ler, Alter, Gmuend. Jie visi yra 500 m aukščiau jūros paviršiaus

A. klimatas daugiausia yra alpiškas. Aukščiausiuose kalnuose vidutinė metinė temperatūra žemiau 00 C ir net vasarą ten iškrinta gausiai sniego. Daugiausia atmosferos kritulių gauna š. Alpės (per 2000 mm), mažiausiai slėniai ir daubos (Admont 623 mm, Insbruck 819 mm). Temperatūrai ir vėjams turi įtakos vietos reljefas: pietinių ir šiaurinių šlaitų oras tuo pačiu laiku dažnai yra labai skirtingas, šiaurinės ir rytinės sritys yra vėsesnės, sausesnės ir šiurkštesnės. Mažiausia drėgmenų gauna š. žemutinė A. (500—800 mm), Vienos apylinkė, Burgenlandas ir rytinis Steiermar-kas. Klimato įtakoje yra atitinkamai pasiskirsčiusi ir A. augmenija, daugiausia atitinkanti vid. Europos augmenijos juostą. Tai maišytų miškų baras. Rytinės dalies augmenija priskiriama panoniškajai sričiai, pietinėje dalyje yra Viduržemių jūros augalų atstovų. Daugiausia sėjama kviečių ir rugių, šiltesnėse lygumose auginami kukurūzai. Plačiai auginami vynuogynai. Aukštumose turima Alpių augmenija.

Gyventojų skaičius 6.610.000 (1952). Nuo A. atskyrus daugiau neaustrų gyvenamas sritis, dabar bent 97% visų gyventojų yra germanai-bavarai, alemanai, frankai, švabai. Apie 3% sudaro tautinės mažumos. Romos katalikai sudaro 93%. Tankiausiai gyvenami rytiniai, šiaurės ir pietų pakraščiai, rečiausiai vak. Alpių dalis. Sodybos susikūrė daugiausia lygumose, kloniuose, kalvose ir paupiuose. Svarbiausi miestai: sostinė Viena a. 1.920.000 gyv. (1950), Graz 155.000 (1950), Linz 102.000 (1950), Innsbruck 56.000, Salzburg 38.000, Klagen-furt (Kralovec) 30.000, Wiener Neustadt, St. Poelten, Villach, Steuer, Bade.

Ekonominis gyvenimas. 23%paviršiaus naudojami žemės dirbimui (javai, sodai, vynuogynai), 27,5% ganykloms, 37,5 %apima miškai, 12% nenaudojamos žemės. Dirbamos žemės daugiausia Dunojaus juostoje ir pietų rytų krašte. Miškų daugiausia vidurinėje dalyje, o netinkamos žemės — kalnuose, nors jų pašlaitėse yra labai gerų ganyklų. Augina daugiausia rugius, kviečius, avižas, miežius, kukurūzus, bulves, cukrinius runkelius, dobilus. Per metus vyno pagamina a. 0,6 milionų hek-tolitrų. Išsiplėtusi ir sodininkystė, kuria daugiausia verčiasi Aukštutinės Austrijos ir Steiermarko gyventojai. Labai reikšminga krašto ūkio gyvenime ir medžio pramonė ir prekyba. Kalnuotoje dalyje svarbiausias gyvulių, pieno ir mėsos ūkis.

A. gausu įvairių mineralų, kurių randama vidurinių Alpių skalūnų zonoje ir kalkiniuose kalnuose. Geležies rūdos metinė produkcija siekia a. 2 mil. t. Didžiausios jos kasyklos yra Steiermarke (Erzberg). Akmens anglies iškasama 200.000 t, rudosios anglies 3,5 mil. t, vario a. 135.000 t, cinko a. 135.000 t, druskos a. 80.000 t. A. po Rumunijos užima Europoje naftos produkcijoje antrą vietą: 1952 gauta per 3 mil. t naftos, kurios 70% pasigrobė okupantai rusai, žinomi radioaktyvūs Gasteino šaltiniai Salz-burge, sieros Badene prie Vienos ir Scha-lerbache prie Vallerno. Daug iškasama kalkių cemento gamybai. Randama ir gipso, talko, lauko špato, baltojo molio ir Salzbur-go marmoro. Pramonė daugiausia susispietė tose vietose, kur yra geležies rūdos ir krioklių jėgos. Kadangi anglių palyginti nedaug teiškasama, tai elektros jėgai gauti stengiamasi išnaudoti krintančio vandens jėgą.

Susisiekimo požiūriu A. turi labai patogią vietą Europoje, nes per ją tiesiai eina keliai, kurie jungia Vengriją, Rumuniją, Jugoslaviją su Vokietija, Čekoslovakija ir kt. Normaliais, ne karo ir pokariniais laikais, ji savo gamtos grožiu, daugybe senų meno ir kultūros paminklų, savo mokslo įstaigomis pritraukdavo ne tik daug turistų, bet ir meno, mokslo žmonių ir svetimšalių studentų. Taip pat jai daug pajamų duodavo ir prekių tranzitas per A.

Austrijos istorija. Senovėje A. žemių dalis priklausė romėnams, kurie dar Augusto laikais užėmė jos šiaurės vakarų dalį ligi Dunojaus. Seniausius gyventojus keltus išstūmė iš šiaurės atėję marko-manai ir kvadai. VI a. avarai Vengrijoje įkūrė didžiulę valstybę. Karolis Didysis, nukariavęs bavarų žemes, avarų valstybę ir slavų gyvenamas vietas, rytų sienom nuo slavų ginti a. 800 Kr. g. įkūrė šiaurės rytų marką, pavestą grafams valdyti. Karoliui D. mirus, tos žemės sukilo, bet Ottonui Didžiajam 955 ties Lechu sumušus madjarus, senoji marka buvo atstatyta. Pirmieji markgrafai iš Babenbergų giminės savo že-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai